Pokyčių nedaug
2022 m. minimali mėnesinė alga (MMA) auga 14 proc. Pasak N.Mačiulio, svarbu ir tai, kad auga neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) dydis. Dėl šios priežasties MMA uždirbantys asmenys „į rankas“ šiemet gaus 65 eurais daugiau.
Ekonomisto teigimu, tai rekordiškai didelis prieaugis, kurį vis dėlto sumenkina dabar matoma infliacija. Įmonės neturi galimybių padidėjusios žaliavų, elektros, dujų, darbo sąnaudų naštos prisiimti pačios sumažinant pelno maržas, todėl brangsta prekės ir paslaugos.
Ateities sandoriai rodo, kad energetikos kainos kiek nukris. Tad, pasak N.Mačiulio, infliacijos rodikliai piką pasieks sausį–vasarį, o vėliau ims mažėti. Vis dėlto dujų kainos išliks didesnės, nei matėme pastaruosius kelerius metus.
„Padidėjusios sąskaitos už šildymą, karštą vandenį, dujas ir elektrą lydės mus beveik visus 2022 metus“, – patikino ekonomistas.
Tad namų ūkiams, kurie uždirba mažiausiai, kainų šuolis didžiąją dalį pajamų augimo tiesiog „suvalgys“.
„Bet negalima sakyti, kad MMA didinti nereikėjo, nes labiausiai infliaciją jaučia būtent mažiausiai uždirbantieji. Tad MMA ir NPD didinimas tiems namų ūkiams padeda sušvelninti neigiamus infliacijos padarinius“, – sakė N.Mačiulis.
Bedarbių daug, tačiau įmonės skundžiasi, kad darbuotojų nepavyksta rasti. Ekonomisto teigimu, Užimtumo tarnyboje gausu nenorinčių dirbti arba darbas yra toli nuo gyvenamosios vietos. Tad gyventojams važiuoti didelį atstumą dėl 700 ar 800 eurų atlyginimą prieš mokesčius, prarasti laiką ir patiems susimokėti transporto išlaidas tampa nebeverta.
Didėjantis MMA ir mažėjanti mokestinė našta mažiausiai uždirbantiems teoriškai galėtų padėti į darbo rinką įtraukti daugiau žmonių, vis dėlto pokyčių bus nedaug.
„Didelio efekto nesitikėčiau. Juk pagrindinė nedarbo priežastis yra didelis atrotrūkis tarp to, kokių darbuotojų trūksta, ir to, kokias kompetencijas turi esami bedarbiai“, – komentavo pašnekovas.
Nuo sausio 1 d. su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti išmokami į darbuotojo mokėjimo sąskaitas. Tačiau, pasak N.Mačiulio, ir čia didelių pasikeitimų neišvysime.
„Tai būtų turėję daugiau įtakos, jei būtų priimta prieš 10 metų, kada didelė dalis atlyginimų buvo mokama grynais, buvo paplitęs atlyginimų mokėjimas vokeliuose, o dabar tai visiškai nieko nekeičia“, – sakė jis.
Mokestis įstrigs, nes jau galvojama apie rinkimus
Finansų ministerija kalba apie NT mokesčio plėtimą, tačiau N.Mačiulis nemano, kad jis galėtų būti įvestas.
„Dabar irgi turime NT mokesčius, juos moka įmonės ir gyventojai. Bet Finansų ministerija nori padaryti NT mokestį ne prabangos mokesčiu, kad jį mokėtų tik daugiausia ir prabangiausio NT turintys asmenys, bet ir kiti.
Tik aš abejoju, ar šis mokestis sėkmingai skinsis kelią Seime, nes pradedama galvoti apie artėjančius rinkimus, o toks visuotinis platus NT mokestis nebus populiarus“, – komentavo N.Mačiulis.
Toks NT mokestis būtų skaičiuojamas ne kiekvienam mokesčių mokėtojui, o kiekvienam objektui. Pasak N.Mačiulio, tai keistų tik viena – būtų surenkama daugiau pinigų į biudžetą.
Kaip jis aiškino, dabartinis NT mokestis turi problemą – jis yra tik simbolinis. Šiuo mokesčiu į biudžetą surenkami vos keli milijonai eurų per metus nesprendžia jokių valstybės valdymo problemų.
„Daugelyje Europos valstybių iš turto mokesčio surenkama pinigų suma yra gerokai didesnė. Vienas iš pagrindinių svarstymų yra nuleisti kartelę, virš kurios turto vertė būtų apmokestinama. Dabar ta kartelė yra aukšta ir didelė dalis gyventojų nemoka jokio NT mokesčio“, – kalbėjo N.Mačiulis.
