„Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas.
Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartiniam gyvenimo lygiui išlaikyti.
„Pavyzdžiui, gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų pasitikėjimas nukrito. Viena iš priežasčių – žmonės prasčiau vertina savo namų ūkių padėtį, tuo tarpu Lietuvos bankuose indėlių augimo tempas lapkritį buvo mažiausias per dvylika mėnesių, nes dalį santaupų žmonės jau naudoja tam, kad išlaikytų tokį patį vartojimo ir gyvenimo lygį“, – naujienų agentūrai BNS aiškino ekonomistas.
Pasak A.Izgorodino, Lietuvoje infliacija skiriasi nuo kitų ES šalių, nes vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 11,7 proc., o paslaugų – 7,8 proc., kai kitose ES valstybėse paslaugų kainos beveik nedidėjo arba didėjo minimaliai.
„Paslaugų infliacija yra antras komponentas, kuris dabar mums kiša koją. Tebeaugantys atlyginimai temps infliaciją į viršų, todėl kol kas kalbėti apie jos piką Lietuvoje būtų neatsakinga“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, vasarį ir kovą žmonės pradės mažinti vartojimą, todėl pirmojo ketvirčio pabaigoje realus infliacijos poveikis vartojimui sulėtės.
„Kas, tikėtina, dėl to labiausiai nukentės – tai tos pačios kavinės, restoranai, kino teatrai, elektronikos prekyba, žodžiu, viskas kas nėra būtina“, – sakė A.Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, europinės ekonomikos skatinimo programos, tikėtina, šalta žiema ir brangūs energetikos ištekliai neleis infliacijai mažėti bent iki vasaros.
„Taip infliacijos tempai gal kažkada vasarą, birželį sulėtės, tačiau ne fundamentaliai, nes šalia minėtų globalių tendencijų yra ir vidinė šalies situacija – žemas nedarbo lygis, padidėjusi minimali alga – šie veiksniai taip pat darys spaudimą infliacijai“, – sakė A.Izgorodinas.
2021 metų gruodį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, metinė infliacija siekė 10,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Didelė grėsmė, kad pasieksime dviženklę infliaciją
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dar didesnis infliacijos burbulo išsipūtimas yra pagrindinis iššūkis Lietuvos ekonomikai šiuo metu. Ekonomistas pažymi, kad su kainų augimo iššūkiu susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir globaliu lygiu.
„Pagrindinis ekonominis iššūkis šiuo metu yra infliacija ir grėsmė išpūsti infliacijos burbulą, taip pat matome augančias geopolitines rizikas, situaciją su Kinija, kažkiek nuo bendrojo vidaus produkto atkirps ir situacija Baltarusijoje, Rusijoje.
Kitas dalykas yra vis dar esantis ekonomikos išsibalansavimas dėl taikomų įvairių ribojimų, darbo rinka nėra visiškai atsigavusi ir migracijos srautai ne tokie, kokie buvo iki krizės, nes tikėtina, kad turėsime neigiamą praėjusių metų migracijos balansą, iššūkių tikrai yra, ir tai mažina mūsų optimizmą“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė Ž.Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad vidutinė metinė infliacija pernai nebuvo tokia didelė, tačiau yra grėsmė, jog šiais metais ji pasieks bent 10 procentų.
„Dviženklę infliaciją mes turime tik gruodžio mėnesį, virš 10 proc., vidutinė metinė nėra tokia didelė, bet yra didelė grėsmė, kad šiais metais mes pakankamai greitai turėsime dviženklę infliaciją,“ – prognozavo ekonomistas.
Kalbėdamas apie iššūkius, kurie yra svarbiausi Lietuvos ekonomikai šiuo metu, Ž.Mauricas išskyrė spartų kainų augimą, aukštus vartotojų lūkesčius bei pabrėžė, kad Lietuvoje yra didelė rizika išlikti aukštai infliacijai.
„Nekilnojamojo turto kainos auga bene sparčiausiai visoje ES – tikrai esame nutrūkę nuo pavadėlio, darbuotojai tai mato ir reikalauja didesnių atlyginimų. Jeigu Vakarų Europoje tikėtina, kad infliacija pradės smukti pavasarį, vasarą, yra rizika, kad Lietuvoje ji išliks aukšta ir toliau. Taip iškils grėsmė ekonominiam konkurencingumui, nes mes Lietuvoje esame užsisukę kaip burbuliuke, yra naratyvas, kad viskas tik gerėja, bet, pavažiavus toliau į Vokietiją, Švediją, ten visiškai kitokie naratyvai,“ – pagrindinius iššūkius apibendrino banko „Luminor“ ekonomistas.
Siūlydamas receptą, kaip suvaldyti infliaciją Lietuvoje, ekonomistas pabrėžė konkurencijos didinimo vidaus rinkoje svarbą ir biurokratinių kliūčių mažinimą bei žmonių nemaitinimą pažadais apie spartų pensijų augimą.
„Receptas suvaldyti infliaciją Lietuvoje būtų didinti konkurenciją vidaus rinkoje, ypač statybų sektoriuje, didinti naujos statybos apimtis, kaip įmanoma mažinti biurokratines kliūtis, taip pat ir ribojimus, susijusius su pandemija, kur neaišku, ar kas nors laikosi jų ir žino, nes jie keičiasi kas savaitę, kas dvi.
Mažai, atvirai ekonomikai visų pirma reikia sumažinti tuos visus dirbtinus barjerus ir nebūtinai įlieti tiek daug pinigų į ekonomiką, ir ypač nemaitinti žmonių pažadais, kad trejus metus iš eilės pensijos būtinai augs greičiau nei darbo užmokestis arba viešojo sektoriaus atlyginimai augs ir augs. Jie augs, jeigu ekonomika augs, bet jeigu neaugs, tai būkime teisingi ir pripažinkime sau, kad neaugs“, – receptą infliacijos suvaldymui Lietuvoje siūlė Ž.Mauricas.
Metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų.
„Ji turėtų būti didesnė nei 7 proc. – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas.
N.Mačiulis sako, kad infliacija artimiausiu metu toliau augs.
„Sausio ir vasario mėnesį didės reguliuojamos dujų ir elektros kainos, tik pavasarį infliacija gali mažėti dėl bazės efekto ir, tikėtina, pigsiančių energetikos kainų“, – sakė N.Mačiulis.
Anot jo, Lietuvoje gruodį 10,6 proc. ribą pasiekusi metinė infliacija taps svertu reikalauti didesnių atlyginimų – šiemet galima tikėtis panašaus darbo užmokesčio augimo, kaip augs infliacija.
„Darbuotojų derybinė galia stiprėja, jų trūksta, paklausa yra didelė, kas trečia įmonė šalyje pripažįsta, kad jų plėtrą stabdo būtent ši priežastis. O ir pati infliacija sukuria stiprius argumentus besiderantiems dėl atlyginimo ir reikalauja pokyčių. Akivaizdu, kad jie turėtų būti bent jau panašūs į infliacijos augimo tempą“, – BNS sakė N.Mačiulis.
„Tai bus tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, kurios turi vis mažiau rezervų didinti atlyginimus neperkeliant šių sąnaudų į kainas. Kartu didėjanti kainų ir atlyginimų augimo spiralė gali įtvirtinti tą infliaciją, kurią iki šiol vertinime kaip laikiną, o tai gali būti šiek tiek didesne problema vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, 2021 metų pabaigoje infliacija tapo platesnio pobūdžio ir palietė daugiau prekių ir paslaugų.
„Jeigu anksčiau kalbėjome apie labai pabrangusias elektros, dujų ir kuro kainas, tai dabar matome, kad maisto produktai per metus pabrango dešimtadaliu, laisvalaikio prekės – 9 proc., apgyvendinimo, maitinimo paslaugos buvo brangesnės 8 proc. nei prieš metus“, – komentavo N.Mačiulis.
„Infliaciją lemia ne tik energetiniai ištekliai, bet ir maisto žaliavų brangimas, didelė paklausa visame pasaulyje bei jos nepavejanti pasiūla, o tai nuvilnija iki galutinės vartojimo prekės kainos“, – pridūrė jis.
Analitiko teigimu, infliacija Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų ES valstybių.
„Dėl darbo jėgos trūkumo ir dėl tos pačios didelės paklausos. Statyba, remontas, grožio ir kitos profesinės paslaugos – visur darbuotojų trūksta, jų derybinė galia didelė, ten kainos didinamos gana lengvai, sąnaudos perkeliamos ant vartotojo pečių, dėl to turime didesnę nei 10 procentų infliaciją“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
