Yra kuo pasidžiaugti
Pasak R.Rudzkio, Lietuva turi kuo pasidžiaugti. 2020 m. ji buvo kone vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) beveik nekrito ir išliko 2019 m. lygyje. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ auga kelerius metus, o 2020 m. trečiąjį ketvirtį perkopė 1000 eurų. Gyventojų perkamoji galia kone siekia ES vidurkį, o prekių eksportas pernai augo apie 15–18 proc.
„Vyriausybė irgi turi kuo pasidžiaugti. Pernai valdžios sektoriaus pajamos viršijo planą 10 proc. Nepamenu, kada taip būtų buvę“, – paminėjo profesorius.
Jo manymu, ši Vyriausybė dirba neblogais laikais. Anksčiau buvo sudėtingiau – nebuvo nei iš ko algų, nei pensijų mokėti. O dabar gintis sudėtinga koronaviruso ar migrantų situacija neverta.
„O kokias dideles problemas koronavirusas sudaro Vyriausybei? Geriau ji nuo ryto iki vakaro ne apie tai nekalbėtų, o tiesiog skatintų skiepijimąsi ir įvestų tam tikrus apribojimus masiniam bendravimui, o tai ir padarė. Tiesiog kopijuokime kitų valstybių patirtį ir viskas.
Migrantų problema mus ištiko pirmą kartą, todėl tam skiriame daug dėmesio. Tačiau palyginkime ją su Italijos migrantų problema. Ten valtimis ir laivais plaukia milžiniški kiekiai nežinia kokių žmonių. Nežinia, ką daryti ir kaip juos sustabdyti. Tai tęsiasi metų metus. Procentiškai palyginus į Lietuvą patekusius migrantus su į Prancūziją ar Italiją patekusiųjų skaičiais, mūsų problema maža“, – komentavo R.Rudzkis.
„O kad apie tai kalbama nuo ryto iki vakaro, tik parodo, kad rimtų problemų nėra. Nešnekame nei apie griūtį, nei apie didžiules bankroto bangas, nes to nėra. Ekonomika juk auga“, – teigė jis.
Kinija supyko, o Lietuvos reputacija sugadinta
Tačiau R.Rudzkis buvo abstulbintas kito Vyriausybės sprendimo: „Man sunku spręsti, ar tai, kad Lietuva išėjo iš „17+1“ formato, yra geras ar blogas sprendimas. Nežinau užkulisių, sprendimų, paskatinusių išeiti. Bet reikėjo iš karto suprasti, kad tai labai suerzins Kiniją.“
Anot jo, kai Lietuva leido atidaryti atstovybę ne Teibėjaus, o Taivano vardu, Kinijai buvo suteiktas pretekstas prieš visą pasaulį parodyti, kaip ji pamokys Lietuvą.
„Tokio preteksto jokiu būdu nebuvo galima duoti. Tas, kad nusprendė šitaip pasielgti, nesupranta nei Kinijos istorijos, nei realijų ir galimybių“, – griežtai sakė jis.
Pasak jo, investicinis klimatas jau sugadintas. Pasaulyje pagrindinė prekių gamintoja yra Kinija, tad pašlijus santykiams su ja ypač apsunkinamas apdirbamosios pramonės eksportas. O juk Lietuvos ekonomikos variklis – būtent apdirbamoji pramonė.
Kinija jau daro didžiulį spaudimą, tad, kaip prognozavo R.Rudzkis, tos įmonės, kurios planavo esamų įmonių plėtrą ar naujų statybą Lietuvoje, dabar tikrai pasvarstys, ar nėra geriau tai vykdyti kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Slokavijoje, Latvijoje ar Estijoje.
„Bet yra, kaip yra. Negalime atšaukti savo sprendimo, kai pusę metų kalbėta, koks tai teisingas sprendimas. Kaip tada atrodysime? Padėti gali tik JAV ir ES, reikia veikti šiais kanalais.
Dabar smaugiama Lietuva, po metų – bus smaugiama kita šalis. ES turi įsijungti, nes Kinijai pyktis su visa ES nėra tas pas, kaip pyktis tik su Lietuva.
Jei pavyks į tai įtraukti ES, galima tikėtis išeiti tik su minimaliais nuostoliais, nors Lietuvos reputacija ES koridoriuose jau yra gerokai sugadinta“, – patikino profesorius.
Dujų kainos išliks aukštos
Džiugias nuotaikas temdo ir sparčiai augančios kainos bei ne visiems vienodai augantys atlyginimai.
„Gruodį metinis kainų indekso prieaugis siekė beveik 11 proc. Tokio augimo šiame amžiuje dar nebuvo. Tai blogasis rekordas“, – sakė R.Rudzkis.
Šiemet galime tikėtis tik atpigsiančios elektros, nes ji perkama iš Skandinavios šalių, kuriose kainos pakilo tik dėl to, kad elektrinėms trūko vėjo. Tačiau jei žiema bus šalta, sausį, vasarį ir kovą matysime dviženklę infliaciją, o dujų kainos toli gražu nekris.
Pavasarį suskystintų dujų kainos sumažės tarptautinėje Olandijos dujų biržoje, tačiau Lietuva perka jas iš Rusijos tiekėjo „Gazprom“, taikančio kitokią kainų apskaičiavimo formulę, kurioje matomas 6–9 mėn. vėlavimas.
„Tad mums „Gazprom“ dujų kaina kas mėnesį augs, nes ji apskaičiuojama kitaip: ne žiūrint į tai, kas vyksta biržose šią sekundę, o integruojant kelis mėnesius“, – paaiškino ekonomistas.
Jo teigimu, nepigs ne tik dujos, bet ir nafta, o tai reiškia, kad ir transportavimas toliau išliks brangus, nekris ir trąšų kainos, išvysime didesnes plastiko bei kitų naftos chemijos produktų kainas.
Po infliacijos atslinks daug didesnė problema
„Nesimato, kad infliacija greitai užges. Teks pakentėti pusmetį arba metus. Tačiau ateina antra ir dar sudėtingesnė problema. Infliacijai grįžus į normalias ribas vargu, ar Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV centrinis bankas galės nereaguoti į dviženklę infliaciją“, – įspėjo R.Rudzkis.
Viena iš priežasčių, kodėl taip auga Lietuvos ir kitų Europos šalių ekonomikos, yra pigūs pinigai. Vyriausybės, verslas ir gyventojai gali skolintis už žemas palūkanų normas.
Tačiau JAV centrinis bankas paskelbė, kad kovą baigs pinigų spausdinimą. Prognozuojama, kad šiemet palūkanų norma JAV bus didinama net tris kartus. Į tai turės reaguoti ir ECB. Jau žinoma, kad pavasarį jis nustos spausdinti pinigus.
„Bet ar jis pakels palūkanų normas, dar nežinia. Tačiau užteks vien paskelbti apie konkrečius planus palūkanų normoms didinti ir pradės kristi akcijų rinkos. Tai atsilieps viskam.
Vakaruose yra daug įmonių, kurios išlepo gyvendamos su tokiu dideliu pinigų kiekiu. Griežtėjant pinigų politikai didelė dalis ekonomistų bijo, kad prasidės jei ne gili krizė, tai bent ekonomikos sąstingis“, – rėžė profesorius.
Pasak jo, tokiu atveju išvysime pasikeitimų ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje: bus pristabdomi statybų plėtros planai, žmonių apetitas antriems ir tretiems būstams sumažės.
„Visas Vakarų pasaulis yra įsitempęs. Reikia pripažinti, kad po 2008 m. krizės jis negrįžo į normalius ekonominius santykius, taip ir nepavyko normalizuoti pinigų politikos. Net kuklius bandymus, kuriuos darė JAV centrinis bankas, tekdavo stabdyti. Pavyzdžiui, 2018 m. mėginta truputį padidinti palūkanų normas ir JAV akcijų rinka krito apie 20 proc. Tai iš karto visus išgąsdino“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, krizinius reiškinius išvysime jau šiemet arba vėliausiai kitais metais.
