„Buvo skaičiuota, kad Klaipėdos uoste 2022-aisiais metais bus kraunama 31 milijonas tonų krovinių, bet tada neturėtų būti visiškai sankcionuotų arba ketinamų sankcionuoti baltarusiškų krovinių“, – sakė Algis Latakas.
Vis dėlto uosto vadovas tikisi, kad šiais metais krovos rezultatai bus šiek tiek geresni, o iki 2025-ųjų metų turėtų grįžti kroviniai iš Rytų.
„Prognozuojame, kad išsispręs santykiai su Baltarusija, tiesiog tikimės, kad Klaipėdos uostas toliau sėkmingai eis sankaupos uosto kryptimi, kai didės ro-ro pervežimai, didės konteineriai, didės kiti kroviniai, kurie gali atvykti iš jūros pusės“, – kalbėjo A.Latakas.
„Jeigu mes nematome perspektyvos, tai tokiu atveju nubraukiame savo investavimo, plėtros logiką“, – pridūrė jis.
A.Latako teigimu, šiuo metu nėra kuo pakeisti baltarusiškų krovinių, tačiau, pasak jo, reikia ieškoti būdų, kaip išsaugoti pasiektus rezultatus.
„Krovinio reikia ieškoti ir rytinėje dalyje, nors aš labiau skeptiškai žiūriu, nes rytinė dalis tranzitinė dalis per visą laiką mažėja ir ji yra visa apgaubta politinių įvykių. Ten to patikimumo ir nebelieka. Kita dalykas – Rusijos ekonominis siekis maksimaliai rytinės dalies krovinius pasiimti sau“, – sakė uosto vadovas.
„Mes turime ieškoti visų galimybių, kad okeaninis krovinys, kuris dabar paskirstomas Hamburge, galėtų ateiti į Klaipėdą“, – pridūrė jis.
A.Latako teigimu, tiesioginiai uosto direkcijos praradimai dėl baltarusiškų krovinių siektų 17–20 mln. eurų.
Vis dėlto A.Latakas tikino negalintis konkrečiai teigti, jog eksportuotojai į Kiniją ar importuotojai iš jos krovinius šiuo metu gabena per kitus uostus – tai bus galima pasakyti tik kovo mėnesį.
„Mes negalėtume daryti išvados, kad jau kažkas kažkur važiuoja“, – tvirtino jis.
Klaipėdos uosto vadovas sakė, kad bendra tiesiogiai su Kinija susijusių krovinių krova Klaipėdos uoste 2021 metais buvo 1,3 mln. tonų (2020 metais – 1,7 mln. tonų).
„Jeigu krova kristų drastiškai, ką kalbame apie Baltarusiją, ką kalbame apie Kinijos krovinių įtaką Klaipėdos uostui, žinoma, tokiam krovinių srauto kitimui turėtų būti atliekami kiti veiksmai“, – sakė uosto vadovas, paklaustas apie poveikį darbuotojų skaičiui.
Tačiau, pasak jo, labiausiai darbuotojų sumažėjimą lemtų sustabdytos investicijos ir nutraukti tęstiniai projektai.
„Mūsų žmonių skaičius turi priklausyti nuo to, kiek yra tęstinių projektų, kiek darbų vykdoma ir kiek nenutraukiama investicijų į uostą ir jo veiklą. Tokiu atveju žmonių skaičių daugiau apspręstų šitie dalykai. Jeigu būtų sustabdytos investicijos, jeigu kažkas nuspęstų uosto daugiau nebevystyti, tai čia būtų esminis pokytis pačioje uosto darbuotojų struktūroje ir jų kiekyje“, – tvirtino A.Latakas.
