Valdžios ir verslų santykis – lyg gydytojo ir paciento
„Lietuva gali būti mini Kinija Europos Sąjungos (ES) viduje, – taip vis kartoja V.Janulevičius. – Praėjusieji ir užpraėjusių metų pabaiga parodė, kad galime būti tokie. Kai trūkinėjo grandinės, pramonės eksporto prieaugis buvo rekordinis, ir tik todėl, kad atėjo nauji užsakovai, kurie patikėjo mumis ir pabandė tas grandines sutrumpinti. Tai leido pandeminiu laikotarpiu nekristi mūsų BVP.“
Tačiau dėl šių metų V.Janulevičius nebuvo toks optimistiškas, anot jo, rekordinių skaičių galime ir neišvysti, nes turėsime nemažus praradimus dėl konflikto su Kinija. Tad reikia ieškoti naujų rinkų, kad nuostolius kompensuotume.
Jis pasigenda valdžios dialogo su verslu. Tačiau, kaip jis sakė, turime nepamiršti, jog atėjome iš postsovietinės erdvės.
„Valdžios užduotis yra subalansuoti visų visuomenės grupių interesus. Verslas irgi yra visuomenės dalis, kurianti pridėtinę vertę. Kuo ji stipresnė, tuo stipresnė ir valstybė.
Tačiau visos iki šiol esančios valdžios įsivaizduoja, kad viską žino geriau. Bet juk nukentėjęs verslas yra lyg pacientai. Gydytojas turi bendrauti su pacientu, kad sužinotų, kaip jis jaučiasi. Gydytojas negali sakyti žinantis, kas pacientui nutiko ir žinantis, kaip jo problemą išspręsti. Būna ir tokių aiškiaregių, bet valdžios komunikavimas ir bendravimas, kiekvieno sprendimo aptarimas su verslu turi būti“, – nuogąstavimais dalijosi jis.
Pramonės įmonių atstovas neneigė, jog galbūt ateityje priimti valdžios sprendimai dėl Kinijos pasirodys esą teisingi, juk ekonomika ir verslai turi būti diversifikuoti, sumesti visų kiaušinių į vieną pintinę negalima. Tačiau verta pripažinti, kad per kelias dienas visiškai atsiriboti nuo antros didžiausios pasaulio ekonomikos yra neįmanoma.
Kinija grasina ne ginklais, o pinigais
Pasak V.Janulevičiaus kaimyninės šalys Šiaurėje ne itin supranta mūsų valdžios priimamų politinių žingsnių, kenkiančių verslams.
„Iš daugelio organizacijų sulaukiame lengvų juokelių, kad atsisakome daug galimybių.
Dabar krovinių srautai, pinigai, Latvijos bendravimas su Rytinėmis šalimis tik auga. Pas mus viskas mažėja, o Latvijoje – auga. Lenkai irgi džiaugiasi padidėjusiais srautais“, – sakė jis.
Kaip pasakojo verslų atstovas, Kinija nuo seno buvo pigios darbo jėgos šalis. Ten bet kokios technologijos, kuri svarbi Kinijai, gamyba būdavo finansuojama 50 proc. Piniginės paskatos leido pritraukti daugiau technologijų, daugelis pasaulio verslų persikėlė į šią šalį.
V.Janulevičiaus manymu, Kinija strateguoja, ji nori gerinti savo gyventojų padėtį ir galų gale tapti brangia šalimi. Ilgainiui ji nusisuks nuo partnerių, nes visas technologijas, ko jai ir rekėjo, jau turės. Tada savo ekonomiką stums į priekį vidiniu vartojimu, juk 1,4 mlrd. gyventojų yra nemažas skaičius.
„Jie vystysis toliau ir kuo toliau, tuo mažiau jiems taps svarbi eksporto rinka. Mes davėme jiems pagrindą, žinias. ES išleido milijardus eurų naujų technologijų tyrimams, bet jų Europos gamyklose nepagamino, nes Kinijoje tai padaryti būdavo pigiau, juk Kinija visada 50 proc. finansuodavo. Tad visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigais sukurtos technologijos pirmiausia atsidurdavo Kinijoje. Tai didžiausia mūsų problema, kuri ryškėjo 2012–2016 m.
Naujoji Europos Komisija suprato, kad taip daryti nebegalima, nes tuoj prarasime ir visa kita“, – pasakojo V.Janulevičius.
Anot V.Janulevičiaus, Kinija strateguoja toli į ateitį. Pavyzdžiui, kodėl kadaise Kinijos valstybinės įmonės ir privatūs fondai pirko dujų ir elektros distribucinius tinklus, kurie buvo nuostolingi? Dabar tai akivaizdu – kas valdo tinklus, tas valdo ir elektros kainą, kas valdo dujotiekį, tas valdo ir visą infrastruktūrą.
„Kinija, palyginti su kita Rytų kaimyne, negrasina ginklais, ji tai daro pinigais. Ji supranta, kad ekonominė galia yra taikusis kelias užimti visa kita. Kinija perka technologijas Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur. Jie technologijas pirks ir toliau, nes nori sustiprėti viduje“, – sakė V.Janulevičius.
Kinija – priešas ir Rusijai?
Spartus Kinijos vystymasis gali būti pristabdytas, jei į šią ekonominę kovą įsitrauktų JAV, juk JAV nepatinka, kad yra kita šalis, galinti prilygti jai. Tačiau ar progresą pavyks sustabdyti – dar nežinia. Kaip teigė V.Janulevičius, jei Kinija netaps didžiausia ekonomika 2027 m., kaip prognozuojama, vis tiek ja taps 2030 m. Tad ši šalis ateityje savo galios nepraras, todėl mums reikia subalansuoti savo ryšius su ja.
Be to, trumpuoju periodu ir Rusija palaikys Kiniją, nes susitelkti prieš bendrus priešus – JAV ir ES – yra naudinga. Tačiau vėliau viskas gali pasikeisti.
„Kas jau kas, bet Rusija supranta, kad ilguoju laikotarpiu pagrindinis pavojus jai yra Kinija. Nemanau, kad Kinija būtų pasiruošusi okupuoti, bet juk žinome, kokie yra darbštūs kinų vyrai, palyginti su Sibiro rusais, kurie išgėrinėja ir mušasi, tad...
Su Kinija paprasta nebus, ji ateina ilgam. Grįžti atgal mums nereikia, kas padaryta, tas padaryta. Dabar reikėtų bandyti sunormalizuoti santykius ir ilgainiui galbūt jie atsistatys“, – teigė jis.
Kinija šokdina pasaulį
Afrika Europai yra svarbi dėl žaliavų, tačiau Kinija veikia agresyviau. „Ji jau paėmė du trečdalius Afirkos, taip užsitikrindama žaliavų tiekimą ir tuo šokdindama pasaulį“, – sakė V.Janulevičius.
Pramonininkų atstovas teigė, jog nors Europai būtų sudėtinga daryti tai, ką daro Kinija, tačiau reikia apsirūpinti prieigomis prie žaliavų, būtina į tai investuoti, tačiau „demokratija yra ilgesnis kelias į tikslą, nors ir vienintelis sąžiningas“.
„Dar viena Kinijos problema, o gal privalumas: ji netiki Dievu. Vienintelis jos Dievas yra doleris. Mes esame teisingi, turime savas dogmas, o jie to neturi, todėl ir jų sparta greitesnė“, – teigė jis.
