Kilus karui viskas brangtų
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui lrytas.lt patikino, kad tiek Ukrainos, tiek Rusijos rinkos Lietuvos verslams nėra itin svarbios, nes į jas eksportuojame ne itin daug lietuviškų prekių.
„Tad jei kiltų karas, sutrikus eksportui nukentėtume nestipriai. Lietuvos verslai daugiausia gamina tarpinio vartojimo produktus, o Ukrainai labiau reikia galutinio vartojimo produktų, tad ne daug ko turime pasiūlyti Ukrainai, o ir mes esame orientuoti į Vakarus, mūsų priklausomybė nuo Ukrainos – nedidelė“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto programos Ekonomika ir politika vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius turi kitokią nuomonę. Pasak jo, pernai Ukraina pagal dydį buvo aštunta Lietuvos eksporto rinka. Tuo metu Kinija – tik dvidešimt trečia.
Sausio–lapkričio mėnesiais į Ukrainą lietuviškos produkcijos eksportuota už beveik 833 mln. eurų. V.Vobolevičiaus teigimu, tokios rinkos „atjungimas“ labai skausmingai atsilieptų visai Lietuvos ekonomikai. Esminis klausimas: kokiu laipsniu Ukraina gali būti „atjungta“ nuo tarptautinės prekybos?
„Jei karas įvyktų, jis būtų trumpas. Kremliui naudingas trumpas pergalingas karinis spektaklis.
Vienas galimas scenarijus – Ukrainos kariuomenei pavyktų sėkmingai pasipriešinti ir atgrasyti Rusiją nuo teritorinės aneksijos. Kitas – Rusija sugeba greitai atplėšti rytines šalies teritorijas ir ima grasinti Kijevui.
Į Ukrainą eksportuojančių verslų pagrindinė niša yra Kijevas ir būtent šio regiono ekonominis potencialas po galimo konflikto lems žalos dydį“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tačiau, A.Izgorodino teigimu, Ukraina nepapuola net į TOP20 didžiausių Lietuvos importo rinkų. Tad teoriškai nukentėti galime, bet praktiškai – didelės dramos daryti nereikia. Iš Ukrainos nebegalėtume atsivežti medienos gaminių, žemės ūkio produktų, aliejų, metalų ir automobilių įrenginių, tačiau visas šias prekes būtų galima pakeisti kitų šalių produkcija.
„Aišku, jos būtų brangesnės, tačiau, bet kokiu atveju, jei kils karas, viskas brangs.
Tik verslai šios naštos ant savo pečių neneš, nes įmonėms ir taip dabar trūksta apyvartinių lėšų, kadangi pakilo energetinių išteklių, elektros, dujų kaina, kyla ir atlyginimai. Tad nepaisant to, kad mūsų ekonomika stipri, įmonės šiuo metu neturi laisvo kapitalo, tad tiek, kiek brangs importuojamos prekės ir pats importas, tiek įmonės pakels ir galutinių produktų kainas“, – komentavo A.Izgorodinas.
Tačiau V.Vobolevičius patikino dar negalintis atsakyti, kam atitektų šių išaugusių kaštų našta, tai priklausytų nuo ekonominės padėties Lietuvoje, produkto specifikos ar kainos elastingumo.
Ar Rusija prisuktų dujų kranelį Europai?
Jei prasidėtų karas, kaipmat į aukštumas imtų kilti dujų ir naftos kainos, tad prekės ir paslaugos brangtų ne šiaip sau.
„Yra kalbama, kad prasidėjus karui Europa nesertifikuotų „Nord Stream 2“, tada, žinoma, Rusija pakoreguotų dujų tiekimą Europai.
Tokiu atveju, pakiltų dujų, kartu ir šildymo bei naftos kainos. Joms kylant brangtų visos prekės ir paslaugos. Tad prognozės, kad infliacijos pikas Lietuvoja jau pasiektas, būtų nužudytos“, – neslėpė A.Izgorodinas.
Visgi V.Vobolevičius sakė abejojantis, ar Rusija galėtų užsukti dujų kranelį Europai.
„Pirmiausia, dujų tiekimo sutrikdymas turėtų būti matomas kaip svertas paveikti svarbių Europos valstybių poziciją naudingesne Kremliui linkme. Tačiau net dabar nesimato požymių, kad Vakarų Europos lyderių pozicija keltų rimtą galvos skausmą Vladimirui Putinui.
Dėl to drastiškas sprendimas stabdyti dujų tiekimą šaltuoju metų laiku būtų perteklinis ir nenaudingas pačiai Rusijai. Be to, Kremliui naudingi nesutarimai tarp Europos ir JAV bei tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos. O kranelio užsukimas žiemą galėtų turėti priešingą – vienijantį – efektą“, – paaiškino jis, paminėdamas, kad nesitiki, jog ir JAV taikytų sankcijas, dėl kurių jos sąjungininkės patirtų reikšmingų ekonominių nuostolių.
Situaciją stebi, planuoja
Pasak ekonomistų, dauguma Lietuvos verslų šį konfliktą turėtų išgyventi be didesnių nuostolių, tačiau logistikos bendrovėms visgi tai suduotų skaudesnį smūgį. Anot A.Izgorodino, praėjusiais metais pagal reeksporto apimtis Rusija užėmė pirmąją, o Ukraina per praėjusių metų 11 mėn. – 7 vietą. Vadinasi, daug kitose šalyse pagamintų prekių keliauja per Lietuvą į Rusiją ir Ukraina. Jei kils karinis konfliktas, ši grandinė sutriks ir nuostoliai logistikos įmonės bus nemaži.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas patikino, jog visi verslai atidžiai stebi, kas vyksta.
„Vežėjai į pavojingas Ukrainos vietas nevyksta, tačiau įmonės turi B ir C planus, kurie reikštų staigų operacijų nutraukimą ar vežėjų nukreipimą į kitas puses, kitus kelius. Bet tiksliai numatyti, ką reikėtų daryti konflikto atveju, sudėtinga.
Prisiminkime situaciją Kazachstane, reikėjo reaguoti greitai, bet nepavyko, nes nebuvo ryšio. Sunku viską numatyti“, – portalui lrytas.lt sakė P.Drižas.
Jo teigimu, jei viskas peraugtų į karinį konfliktą ir būtų uždarytos Ukrainos ir Rusijos rinkos, logistikos bendrovės patirtų tikrai didelius nuostolius.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę spaudos konferencijoje minėjo, kad jei prasidėtų karinis konfliktas, krizių valdymo planus šis turi.
„Viskas aprašyta, kaip įmonė turėtų veikti, kada turėtų perduoti valdymą kitoms insitucijoms ir įstaigoms. Bet karinio konflikto atveju sprendimai, kaip turėtų būti elgiamasi, žinoma, jau būtų nebe mūsų. Tačiau tikiuosi, kad iki tokių bjaurių scenarijų neprieisime“, – sakė A.Latakas.
Dalis darbuotojų emigruotų
Kaip sakė A.Izgorodinas, kilus konfliktui stipriai kristų rublio ir grivinos kursas, tada visa iš Rusijos ir Ukrainos importuojama produkcija atpigtų. Vis dėlto nereiškia, kad tų prekių būtų.
„Juk karas yra karas, tų prekių importuoti į Lietuvą galbūt ir nepavyktų“, – sakė ekonomistas.
Dar viena žinia – į Lietuvą galėtų būti perkeltos Ukrainos paslaugų įmonės, pavyzdžiui, IT sektoriaus, dizaino ar net kino industrijos.
„Lietuvoje yra puikus verslo klimatas, turime gerą reputaciją, tad karas Ukrainos įmonėms taptų papildoma paskata persikelti į Lietuvą, įžengti į euro zoną“, – teigė A.Izgorodinas.
Visgi gamybos įmonių perkėlimo nereikėtų tikėtis, nes Ukrainoje produkcija gaminama pagal Rytų, o ne Vakarų standartus, tad joms įsilieti į Europos Sąjungos rinką būtų sudėtinga.
Tačiau net ir paslaugų įmonėms persikelti į mūsų šalį gali būti sudėtinga dėl biurokratinių pinklių – visi procesai trunka itin ilgai. Tad, šiuo atveju, didelė konkurentė ir vėl būtų Lenkija, galinti pervilioti nemažai Ukrainos darbuotojų, juk ten įdarbinimo procedūros trunka gerokai trumpiau.
„Jei kiltų karas, žmonės nelauktų, jie norėtų persikelti į kitą šalį kuo greičiau. Dėl tų protų turėtume kovoti ir turėtume suktis patys – lengvinti procedūras priimant užsieniečius dirbti“, – paaiškino ekonomistas.
Visgi V.Vobolevičius pabrėžė, kad Lietuva gerokai pervertina Ukrainą. Kaip jis sakė, tai senstanti visuomenė, kurioje gimstamumas yra net mažesnis nei Lietuvoje. Be to, Lenkija ir Vokietija taip pat vilioja migrantus iš Ukrainos.
„Galimas karinis konfliktas daugiausiai poveikio turėtų rytinėms Ukrainos teritorijoms, o jų gyventojai, ko gero, dažniau migruotų į Rusiją, ne į Vakarus. Dėl verslų perkėlimo – Rytų Ukraina mums taip pat nelabai ką galėtų padovanoti“, – teigė V.Vobolevičius.
Nerimas lietuvių neatbaidytų nuo brangių pirkinių
Statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis portalui lrytas.lt yra sakęs, kad vienintelis veiksnys, galintis sumažinti nekilnojamojo turto (NT) kainas, tai geopolitinės įtampos. R.Dargio teigimu, jeigu prasidėtų karo veiksmai su Ukraina, visas regionas skendėtų įtampoje. Tada vargu, ar užsienio kompanijos norėtų Lietuvoje atidaryti savo paslaugų centrus. Jeigu šių centrų skaičius imtų mažėti, ekonomika – lėtėtų, būsto kainos kristų.
Tačiau A.Izgorodino tokie pasvarstymai neįtikino. Anot jo, tai, kad žmonės kilus kariniams veiksmams išsigąstų, imtų jausti didesni neapibrėžtumą ir todėl atsisakytų brangesnių pirkinių, taip pat ir NT, – tik teorinė prielaida.
Pažvelgus į Statistikos departamento atliekamas apklausas matyti, kad vartotojų nuotaikos geros, jie vis dar linkę pirkti. Tad A.Izgorodinas nemano, kad užtektų karo šioms nuotaikoms sugadinti ir gausioms investicijoms į NT sustabdyti.
„Kadangi mūsų ekonomika ir gyventojų mentalitetas yra labai pasisukęs į Vakarus, konfliktas Ukrainoje lietuviams atrodo itin toli ir jų nejaudina. Juos dabar daug labiau jaudina dujų ir elektros sąskaitos“, – teigė jis.
V.Vobolevičius prisiminė 2014 m. pradžią. Tada Rusijai aneksavus Krymą ir siuntus „žaliuosius žmogeliukus“ į Rytų Ukrainą, jis sulaukė kelių draugų klausimų, ar Lietuvoje saugu įsigyti NT.
„Tada patikinau, kad saugu, juk NATO narės saugumo garantijos yra kitos nei Ukrainos. Tad ir dabar manau, kad nevertėtų atsisakyti planuoto būsto įsigijimo, automobilių ar kitų prekių“, – kalbėjo jis.
Tą patį A.Zigorodinas sakė ir apie verslus. Anot jo, įmonės ir šiuo metu jaučia didelį neapibrėžtumą, tad kilęs karas Ukrainoje nerimo nepadidintų ir bendrovių nuo investicijų į plėtrą nestabdytų.
