Nauja tvarka kritinių tarnybų darbuotojams
Nuo pirmadienio įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams, sergantiems besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais.
Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį aiškino, kad nauja tvarka siekiama pasiruošti, kad dėl didelio užsikrėtusiųjų darbuotojų skaičiaus nenutrūktų kritinės funkcijos.
„Omikron atmainai toliau plintant galėtų susiklostyti tokios aplinkybes, kad kritinės valstybės funkcijos, tokios, kaip vandentiekio, elektros avarijų šalinimas, kas žiemos laikotarpiu labai aktualu, negalėtų būti vykdomos pilna apimtimi, nes didelė dalis darbuotojų arba beveik visi darbuotojai atsirastų saviizoliacijoje“, – paaiškino G.Balčytytė.
Kritines funkcijas atliekantiems, tik fiziniu būdu galintiems dirbti darbuotojams pakeistos izoliacijos taisyklės – kontaktą turėję tokie darbuotojai turės pagal nustatytą tvarką dažniau testuotis, bet neprivalės izoliuotis.
„Gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad visi kontaktiniu būdu dirbantys darbuotojai yra užsikrėtę – tokiu atveju darbdavys galės prašyti užsikrėtusių, bet neturinčių simptomų darbuotojų, grįžti į darbą. Tokia tvarka bus taikoma tik labiausiai kritiniais atvejais“, – pabrėžė Vyriausybės kanclerė.
Sudarinėjami sąrašai
Tiesa, COVID-19 liga užsikrėtęs asmuo, sulaukęs darbdavio prašymo nutraukti nedarbingumą, galės apsispręsti pats, ar gali grįžti į darbą.
„Be abejonės, jeigu žmogus nesutinka (grįžti į darbą – aut.past.), tai niekas jo priversti negali. Šiandien turime laiko, kada darbdaviai susitinka, kalba, aptaria tą tvarką, kaip turėtų būti. Bet tik pats asmuo galėtų atsisakyti nedarbingumo, nes niekas kitas už jį negali nei prašyti, nei atsisakyti“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pridūrė, kad asmenų, kuriems gali tekti dirbti nepaisant užsikrėtimų, sąrašus norima sudaryti iš anksto, tam, kad jie būtų informuojami apie galimą jų reikalingumą.
„Jie (darbdaviai – aut.past.) turi sudaryti tų tipinių pareigybių, grupių arba vardinius darbuotojų sąrašus, kurie turės vykdyti tas gyvybiškai svarbias funkcijas. Darbuotojas iš anksto turi būti įspėtas, kad jei būtų tokia situacija, tai jis, nesant simptomų, neimtų nedarbingumo pažymėjimo, arba jis būtų iškviestas į darbą. Būtent tai yra aptariama šiuo metu“, – aiškino L.Ašoklienė.
Izoliacijos pokyčiai
Nuo šio pirmadienio izoliacija tampa privaloma tik po kontakto su sergančiuoju koronavirusu šeimoje – nebereikės izoliuotis turėjusiesiems didžiausios rizikos sąlytį darbe. Sąlytį su sergančiu namiškiu turėjusių žmonių izoliacija truks septynias dienas, izoliacijos laikas skaičiuojamas nuo užsikrėtusiojo testo atlikimo dienos.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Jurgita Pakalniškienė pristatė visus nuo pirmadienio įsigaliojusius izoliacijos pokyčius.
„Turėjus kontaktą privaloma izoliuotis tik šeimos nariams – kartu gyvenantiems asmenims, jei šeimos nariai nėra kritinių tarnybų darbuotojai. Jeigu turimas kontaktas darbe, socialinėje aplinkoje, izoliacija nebėra privaloma“, – kalbėjo SAM atstovė.
Turėjusiems kontaktą darbe rekomenduojama riboti žmonių, su kuriais bendraujama, skaičių, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu. Jei tokios galimybės nėra, tada, bendraujant su kitais asmenimis, būtinai dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių. Taip pat rekomenduojama tris kartus testuotis savikontrolės greitaisiais antigeno testais.
Kitokia izoliacijos tvarka taikoma valstybei svarbias funkcijas atliekantiems ir sąlytį turėjusiems asmenims, negalintiems dirbti nuotoliu.
„Kritinių tarnybų darbuotojai privalo izoliuotis, jeigu jie turėjo kontaktą su užsikrėtusiu šeimos nariu arba išskirtiniais atvejais, jeigu turėjo itin didelės rizikos kontaktą darbe, kai kontaktuojama su užsikrėtusiu asmeniu vieno metro atstumu, keturias valandas uždaroje patalpoje.
Tačiau atėjus tai situacijai, kai trūksta darbuotojų, šie kritinių tarnybų darbuotojai gali nesiizoliuoti, jeigu yra organizuojamas jų testavimas savikontrolės testais tris kartus.
Rekomenduojama pirmąjį savikontrolės testą atlikti iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, pakartoti savikontrolės testą po 48-72 valandų, ir trečią savikontrolės testą atlikti praėjus dar 48 valandoms po antrojo savikontrolės testo“, – įvardijo J.Pakalniškienė.
Kur kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė priminė, kad asmuo, kuriam nustatyta COVID-19 liga, dėl nedarbingumo turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau labai svarbu, kad jis užpildytų, taip vadinamą, atvejo anketą, kurioje nurodytų kartu su juo gyvenančius asmenis.
„Jeigu susirgusysis kontaktą turėjo darbe, tai darbdavys praneš apie darbuotojus, kurie kontaktavo, nesitestuoja ir turėtų izoliuotis. Visais kitais atvejais būtent pats asmuo praneša NVSC apie kontaktus su ne tik šeimos nariais, bet asmenimis, su kuriais kartu gyvena“, – paaiškino G.Gargasienė.
Ji pridūrė, kad į NVSC specialistus dėl nedarbingumo pažymėjimo turi kreiptis žmonės, grįžę iš užsienio kelionės ir tie, kurie gyvena kartu užsikrėtusiuoju.
G.Gargasienė pabrėžė, kad izoliaciją pradėjusiems, bet galintiems dirbti nuotoliniu būdu ir tai darantiems, nedarbingumo pažymėjimas nepriklauso.
„Reikėtų apsispręsti, jeigu yra galimybė tęsti darbą nuotoliniu būdu iš izoliacijos vietos, tai tikrai rašyti prašymų mūsų centrui dėl nedarbingumo pažymėjimo nereikia“, – akcentavo NVSC specialistė.
Ji paaiškino, kad COVID-19 liga susirgusio vaiko tėvai taip pat gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo sau, jei jis reikalingas vaiko slaugymui.
„Jei vaikas vyresnis, nei penktokas, tuomet tėvai nedarbingumo pažymėjimo prašo iš mūsų centro, kaip asmeniui, kuris turėjo sąlytį su sergančiu vaiku“, – pabrėžė G.Gargasienė.
NVSC atstovė taip pat ragino dėl nedarbingumo pažymėjimo kreiptis tik tuomet, kai artimajam jau oficialiai patvirtinta COVID-19 liga PGR tyrimu.
„Jei prašymai yra pateikti anksčiau, mes negalime jų nagrinėti, kol negauname visos informacijos apie šituos asmenis. Todėl pagrindinis žingsnis sąlytį su sergančiuoju turėjusiems ir kartu su juo gyvenantiems asmenims, būtų pirmiausia gauti SMS iš NVSC, užpildyti anketą ir tik įvertinus, kad nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo“, – sakė G.Gargasienė.
