Ūkininkų turguje Kaune viduryje savaitės pardavėjų ir pirkėjų vienas kitas, ir ne tik todėl, kad didžiausi turgūs vyksta savaitgaliais.
„Sausio mėnesį jaučiam štilį pilna to žodžio prasme. Lankytojų ateina labai mažai, tenka pasikalbėti su pirkėjais, bendraujam ir su ūkininkais – jų apyvartos sumažėjo mažiausiai trečdaliu“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.
Ūkininkai sako, kad išaugusios kainos jau keičia dažno pirkėjo įpročius.
„Žmonės dabar labai baugūs: ir taupo, ir bijo ateities, guodžiasi, kad ir šiluma pabrango, ir dujos, tiesiog visi taupo“, – kalbėjo ūkininkė Aušra Švažaitė.
Už bulvių kilogramą turguje teks sumokėti nuo 40 iki 90 centų. Už dešimt kaimiškų kiaušinių – jau prašo 2,5 euro, o rūkytais mėsos gaminiais prekiaujanti ūkininkė iš Suvalkijos sako kol kas kainų nekelianti.
„Žaliava pabrangusi, bet kainų nekeliame ir prilaikome dar pernykštes, kol yra tokia galimybė, bet kaip bus ateity, nežinome, turbūt jo truputį kils“, – svarstė ūkininkė Rita Jagminavičienė.
Pakilus kainoms žmonės patvirtina atidžiau skaičiuojantys pinigus.
Pasak finansų ministrės, valdžia padarė viską, kad žmonių pajamos augtų greičiau negu kainos, ir pridūrė, kad infliacija kitais metais turėtų būti mažesnė. Bet maisto prekėms ar degalams laikinai stabdyti ar sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kaip tai padarė Lenkija nesvarstoma.
„Pas kolegas Lenkijoje yra kita situacija: jie turi ne tiktai zlotą, bet ir didesnę vidinę rinką, taip pat turi didesnį PVM tarifą nei Lietuvoje. Tai, manau, kad sąlygos yra pakankamai skirtingos, todėl tiesiogiai lyginti neadekvatu“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ekonomisto N.Mačiulio, didžiausia šių ir ateinančių metų rizika jau ne pandemija, o kainų augimą kurstantys geopolitiniai konfliktai. Įtampa tarp Vakarų valstybių ir Rusijos bei Kinijos gali tapti dar vienu infliaciją skatinančiu veiksniu.
„Kitas svarbus aspektas, apie kurį mažiau kalbama – Lietuvos priklausomybė nuo importo iš Baltarusijos: tiek biokuro, tiek įvairių pjuvenų, kurios naudojamos baldų pramonėje, plokščių gaminime. Tas importas sustojęs. Lietuva gali susidurti su tokia situacija, kuomet trūks biokuro, trūks medienos – čia taip pat yra vienas iš veiksnių, kuris gali slopinti augimą. Visi tie konfliktai su Rytuose esančiose valstybėmis kilę dėl gerų priežasčių, bet visų jų pasekmės yra, deja, labai nemalonios finansiškai“, – komentavo ekonomistas.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 3,9 proc., o kitais metais jos augimas sulėtės iki 2,7 proc.
