Verslo atstovas Sigitas Besagirskas sako, jog Kinija turi didelę įtaką kitoms PPO narėms, todėl teigiamo rezultato tikėtis neverta. Politologas Ramūnas Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad ginčo sprendimas gali užtrukti, todėl abejoja, ar artimiausiu metu Kinija koreguos savo politiką Lietuvos atžvilgiu.
Tuo metu EK narys Virginijus Sinkevičius mano, kad dėl kai kurių Bendrijos šalių priklausomybės nuo Kinijos staigių pokyčių tikėtis nereikėtų.
Kinijos įtaka
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas teigė abejojantis teigiamais būsimų procedūrų rezultatais, nes Kinija turi didelę įtaką kitoms PPO narėms.
„Žinant, kad Kinija visiškai valdo Pasaulio prekybos organizaciją, kad neformaliai jos kišenėse yra daugelio Afrikos ir Azijos šalių balsai, kai kurių Lotynų Amerikos šalių balsai, taip kad Europos Sąjunga ir JAV tikrai neatsvers jų balsų“, – BNS sakė S.Besagirskas.
Be to, pasak jo, Kinijos veiksmus bus sunku įrodyti, nes jos taikomos sankcijos yra neoficialios.
„Nėra jokio oficialaus nurodymo Kinijos verslui nedraugauti su Lietuva, netiekti prekių, nepirkti prekių Kinija visada gali pasakyti, kad čia yra atskirų įmonių klausimas, kad kažkuri įmonė nebenori pirkti lietuviškos produkcijos arba nebenori tiekti komponentų lietuviškai įmonei“, – teigė S.Besagirskas.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog svarus įrodymas šioje situacijoje yra vien Lietuvos eksporto į Kiniją nuosmukis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ES sureagavo pakankamai operatyviai, o Bendrijos kreipimasis į PPO tik patvirtina problemą.
„Čia turbūt yra tas kietasis įrodymas, kad, jeigu staiga Lietuvos eksportas į Kiniją sustojo, vien šitie duomenys leidžia su tam tikru stipresniu pagrindu skųstis tiek Europos Komisijai, tiek Pasaulinei prekybos organizacijai“, – įsitikinęs ekonomistas.
Anksčiau T.Povilauskas, remdamasis Kinijos muitinės duomenimis, BNS teigė, kad 2021 metų gruodį eksportas iš Lietuvos į Kiniją siekė tik 3 mln. eurų – 11,5 karto mažiau nei 2020-aisiais tuo pat metu (30 mln. eurų).
„Reikia žiūrėti, kokie bus duomenys sausį ir vasarį apie Lietuvos prekių eksportą į Kiniją ir, vėlgi, jeigu jis bus minimalus, tai bus įrodymas ir Europos Sąjungai, ir Pasaulio prekybos organizacijai, kad tos problemos tęsiasi“, – ketvirtadienį teigė T.Povilauskas.
Ginčas PPO – ilgai trunkantis procesas
Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus R. Vilpišausko, ginčo sprendimas PPO yra bene pagrindinis galimas Bendrijos atsakas į Kinijos keliamus iššūkius, tačiau jis gali užtrukti.
„Manau, kad toks atsakas ir buvo labiausiai tikėtinas ir šioje situacijoje yra pagrindinis. Nes kitokios ES svarstomos priemonės, sakykim, prieš išorės spaudimą nukreipto instrumento pritaikymas, kurį neseniai pasiūlė EK, jis tik pradėtas svarstyti valstybių narių ir diskusijos dėl jo užsitęs“, – kalbėjo politologas.
„Gera žinia ta, kad ES procedūros veikia, EK dirba laikydamasi šioje srityje galiojančių taisyklių, bet tikėtis greito problemos sprendimo tikrai nevertėtų“, – sakė jis.
R.Vilpišauskas taip pat mano, jog Pekino ekonominį spaudimą bus sunku įrodyti, nes veikiama neformaliai.
„Žinant Kinijos komunistų partijos įtaką šalies įmonėms ir įvairioms kitoms gyvenimo sritims, dažnai užtenka viešai pareikšti vienokią ar kitokią nuomonę, į kurią atsižvelgia Kinijos įmonės, žiniasklaida, o tuo labiau – valstybės institucijos“, – teigė R.Vilpišauskas.
Pasak jo, problemos nagrinėjimą taip pat gali apsunkinti spaudimą patiriančių ES įmonių nenoras apie tai kalbėti.
„Jos tikisi išsaugoti ekonominius ryšius su Kinija, perspektyvas toliau šioje rinkoje veikti. Tam, kad PPO procesas vyktų, reikia turėti pakankamai surinktų įrodymų, galbūt EK pavyko kažkiek jų surinkti, bet, tikėtina, tai ir toliau gali lėtinti procesą“, – kalbėjo politologas.
Kinijai naudinga PPO krizė
R.Vilpišauskas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bet kokį PPO sprendimą Kinija turi galimybę užginčyti. „Nusprendus, kad Kinija taiko neteisėtas priemones, Kinija sprendimą gali užginčyti, pateikti apeliaciją ir tada apskritai visas procesas gali sustoti dėl to, jog apeliacijos mechanizmas keletą metų neveikia“, – sakė jis.
Dar Donaldo Trumpo administracijos veikimo laikotarpiu buvo sutrikdyta PPO veikla, kai JAV užblokavo apeliacinio komiteto narių skyrimą ir padarė šią instituciją iš esmės neveiksnią. D.Trumpo administracija laikėsi pozicijos, kad šis komitetas viršija savo įgaliojimus.
Šalies valdymą perėmęs Joe Bidenas šio klausimo kol kas neišsprendė, sakydamas, jog JAV „ir toliau turi sisteminių rūpesčių“ dėl komiteto veikimo.
„Kinijoje atsakingi pareigūnai, manau, supranta tiek PPO veikimo ypatumus, tiek tai, kiek tokios bylos trunka. Dėl to labai abejoju, ar artimiausiu metu Kinija koreguos savo politiką Lietuvos ar su Lietuvos įmonėmis prekiaujančių kitų Europos šalių įmonių atžvilgiu“, – sakė R.Vilpišauskas.
Priklausomybės mažinimas
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius sako, kad nors EK remia Lietuvą ir su ja solidarizuojasi, dėl kai kurių Bendrijos šalių priklausomybės nuo Kinijos rinkos staigių pokyčių tikėtis nereikėtų.
„Svarbu mums patiems, Europos Sąjungai, identifikuoti taškus, dėl kurių mes esame galbūt per daug priklausomi nuo Kinijos, trumpinti tas vertės grandines, kelti jas į Europą, bet tai nebus procesai, kurie įvyks per naktį“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė V.Sinkevičius.
„Realybė yra tokia, kad kai kurios šalys narės yra ypatingai priklausomos nuo Kinijos rinkos, Kinija yra didžiausia jų prekybos partnerė. Ir, aišku, tikėtis iš tų šalių narių kažkokių staigių veiksmų ir pokyčių būtų naivu“, – pridūrė jis.
Pasak V.Sinkevičiaus, būtina stiprinti nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių, tačiau tarptautinės prekybos kuriami ryšiai turi vystytis.
„Priklausyti, nesvarbu nuo Kinijos ar Rusijos, kaip mes matome energetikos situaciją, bet kurios trečiosios šalies, yra pavojinga. Aišku, mes savo tą nepriklausomumą turime stiprinti. Iš kitos pusės prekyba kuria daug darbo vietų Europos Sąjungai ir europiečiams ir, aišku, prekybiniai santykiai privalo vystytis“, – teigė eurokomisaras.
