Yra buvę ir blogiau
Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas.
„Tikėkimės, kad tai jau lubos. Bet Lietuvoje yra buvę ir blogesnių laikų, 1992 m. infliacija buvo ir virš 1000 proc. Įvedus litą tik maždaug per ketverius metus infliacija nukrito iki vienaženklio skaičiaus. Tada sekė 2008–2009 m. kainų krizė ir pakilusios naftos kainos – daugiau nei 100 dolerių už barelį.
O tais laikais ir pajamos buvo mažesnės. Dabar daug lengviau ištverti sunkumus“, – priminė R.Kuodis.
Pasak jo, kai kainos krenta, gyventojams tai priimtina ir atrodo normalu, tačiau kai kyla – tai neva tragedija. Kaip sakė ekonomistas, žmonės vis dar kainų nesieja su pajamų didėjimu, o turėtų tai daryti.
„Juk faktas kaip blynas, kad kainos auga, bet per pastaruosius 10 metų Lietuvoje ir realios pajamos padvigubėjo. O jeigu tau sunku išgyventi dėl energijos kainų, nueini ir gauni pašalpą – viskas“, – sakė jis.
Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlė laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas.
Tačiau, R.Kuodžio nuomone, tai būtų tik biudžeto pinigų taškymas, nes paramą galėtų gauti ir gyvenantys ne taip jau prastai, tad vietoje to geriau paramą sukoncentruoti ir skirti patiems skurdžiausiems.
„Būkime labiau suaugę ir supraskime, kad kai ateina energijos šokas iš išorės, apmokėti sąskaitas anksčiau ar vėliau reikės, o kai kada ir su palūkanomis.
Reikia iškęsti šią žiemą, nes visų institucijų prognozės rodo, kad Europoje infliacija metų pabaigoje turėtų grįžti grįžti į normalias vėžes – 2, 3 proc.“ – ramino profesorius.
Veiksmų turi imtis ir prezidentas
Ekonomistas negaili kritikos Lenkijos sprendimui nuo vasario 1 d. laikinai sustabdyti PVM taikymą maisto produktams ir sumažinti PVM tarifą degalams. Jis tai pavadino „socialinio popso bacila“.
„Politikai žvelgia į aplinkinius „popsintojus“, ypač į Lenkiją. kuri dabar prieš rinkimus kūlversčiais veržiasi. Nelegalu tai, ką Lenkija daro. Yra Europos Sąjungos (ES) PVM direktyva, kuri ir buvo sukurta tam, kad šalys nebandytų skurdinti viena kitos tokiais triukais, kad nežaistume nei PVM tarifais, nei akcizais. Jeigu išimtys yra taikomos, jos turi būti gerai apgalvotos ir taikomos siauroms grupėms.
Bet ES jau mažai kas klauso, ypač lenkai, kurie yra prisirinkę baudų tiek už Čekijos pasienį, tiek už teismų sistemos pertvarką. Nežinau, ar ką nors Europa darys šiuo klausimu“, – abejojo R.Kuodis.
Anot jo, šią kaimynų PVM mažinimo problemą užsienyje turi iškelti ne kas kitas, o pats Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tas žmogus, kuris važiuoja į Europos vadovų tarybą (EVT), turėtų kelti šį klausimą. Ir, tiesą pasakius, labai griežtai. Turime tai baigti, popsas popsu, bet yra bendra rinka, yra rimti reikalai, sustokime, nuo to visi tapsime silpnesni. Jeigu matysime, kad galime laužyti taisykles, Europos atžvilgiu daugės cinizmo“, – pareiškė R.Kuodis.
Be to, anot jo, tokiu Lenkijos sprendimu yra nepatenkinti ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai: „Tai natūralu, kai grupėje atsiranda kažkoks gudrauodegis, norintis visus išdurti.“
Jis tiki, kad dėl to veiksmų gali imtis ir kitos institucijos. Juk artėja lėšų dalybos iš ES atsigavimo fondo, tad Europa gali imti galvoti, kaip tuos pinigus sulaikyti ir neišsiųsti į Lenkiją.
„Europa – kaip anstolis, ji turi tam tikrų galių“, – teigė ekonomistas.
Visgi R.Kuodis viliasi, kad tokių priemonių neprireiks, nes Europa jau yra nusilpusi ir ekonomiškai, ir „protine prasme“, tad geriau jos nebesilpninti.
„Jei skirsime laiko ginčams dėl PVM, turėsime mažiau laiko ir noro žvelgti į daug rimtesnius įvykius. Neaišku, kaip vystysis Ukrainos konfliktas, bet ženklai nemalonūs ir konflikto tikimybės didėja. Tad geriau tam pasiruošti, o ne kreipti dėmesio į politinius žaidimėlius ir žiūrėti, kas prieš rinkėjus gražiau šoka“, – neslėpė ekonomistas.
Viliasi, kad karas nekils dėl oligarchų išskaičiavimų
Visgi R.Kuodis save ramina – karas neturėtų įvykti dėl tam tikrų ekonominių priežasčių. Rusija turėtų bijoti Vakarų sankcijų, pavyzdžiui, sprendimo nebeišduoti vizų.
„Nesvarbu, kiek jie vilų Londone prisistatė, kiek turto turi, jei jie negalėtų tuo naudotis, tai jiems būtų didžiausias smūgis.
Juk dabar jaunoji oligarchų ir FSB šnipų karta yra pripratusi gerai gyventi Vakaruose. Tikiuosi, kad laimės pragmatizmas, kad jie rūpinasi pinigais, kad jie vis dar nori slidinėti Austrijoje, skraidyti į Havajus ir gyventi Londono vilose, ir kad visa rusiškoji idėja, „rusų pasaulis“ tėra opiumas liaudžiai, būdas pridengti vietines ekonomines problemas, kurios yra milžiniškos“, – teigė profesorius.
Anot jo, net neaišku, kokią ateitį Rusija turi. Juk kol arabai iš už naftą gautų pinigų pasistatė Dubajų, daug investavo, Rusijoje tie pinigai daugiausia buvo išvogti ir nusėdo oligarchų kišenėse.
