„Šiais metais, mano nuomone, finansų rinkos gana griežtai įvertins euro zonos ir Europos Sąjungos šalis, kurios neatsakingai elgiasi su savo finansais“, – dėstė A.Izgorodinas.
Anot laidos pašnekovo, Lenkijos sprendimas šešiems mėnesiams maisto produktams ir degalams įvesti PVM lengvatas turi daugiau neigiamų nei teigiamų aspektų.
Pokytis kaimyninėje šalyje nebūtinai sumažins energetikos kainos svyravimus ir pasitarnaus biudžetui, o atvirkščiai – biudžeto pajamos gali sumažėti, deficitas išaugti. Kaip sakė ekonomistas, tai reiškia, jog Lenkija rinkose skolinsis gerokai brangiau, nei galėtų.
Ekonomisto įspėjimas dėl vis sparčiau kylančių kainų: matau tik vieną logišką sprendimą
Vartotojai taip pat gali nepajusti siekiamo efekto: jei Ukrainoje prasidėtų karas, nafta brangtų, pavyzdžiui, iki 150 JAV dolerių už barelį, tai su PVM mažinimu ar be jo degalų kainos vis tiek neišvengiamai kils.
„Valstybė prarastų tikrai daug mokesčių ir tai yra žaidimas su ugnimi“, – pasakojo A.Izgorodinas.
Juolab ekonomistas pabrėžė, kad reikėtų atkreipti į Lenkijos zloto kurso svyravimus – mat ši šalis matoma kaip rizikingesnė rinka už euro zonos valstybių rinkas.
Ekonomistas priminė ir atvejį, kai vykęs Lenkijos ir Baltarusijos konfliktas pasienyje turėjo įtakos zloto valiutos kurso kritimui. Anot A.Izgorodino, jei šalis sulauks panašaus masto rizikų, zloto vertė kris, o tai reikš, jog Lietuvos gyventojams dar labiau vertės apsipirkti Lenkijoje.
Susiję straipsniai
Visgi A.Izgorodinas teigė, jog gelbėjant degalinių konkurencinę aplinką ir kompensuojant naftos kainų augimą, matyti tik vienas sprendimas, kuris galėtų suveikti. Valstybė degalinių atstovams turėtų kompensuoti 20–30 proc. degalų kainų padidėjimo ir taip vartotojai pajustų realų poveikį.
Ekonomistas dar kartą pabrėžė ir tai, kad mokesčių mažinimas nėra priemonė, kuri efektyviausiai padėtų įveikti aukštą infliaciją šioje valstybėje.