VMI skelbia, kokius verslus šiemet stebės pro padidinamąjį stiklą

Siekiant mažinti šešėlį, sektoriniu požiūriu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiais metais didesnį dėmesį skirs daliai verslo sektorių, kuriuose yra didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika. VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, šie sektoriai sulauks papildomų veiklos vykdymo reikalavimų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>Lrytas.lt koliažas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>Lrytas.lt koliažas
Automobilių servisas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių servisas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI pristatė mokesčių administravimo priemones.<br>G.Bitvinsko nuotr.
VMI pristatė mokesčių administravimo priemones.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį (vasario 10 d.) pristatė praėjusių metų veiklos rezultatus, mokesčių administravimo priemones bei prioritetai kontrolės srityje bus 2022 metais.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 10, 2022, 11:33 AM, atnaujinta Feb 10, 2022, 12:56 PM

Kaip sakė A.Klerauskas, nauji reikalavimai palies dirbančius statybos, autoremonto, naudotų automobilių prekybos sektoriuose bei vystančius verslą elektroninėje erdvėje.

Atsiranda naujų priemonių

Anot A.Klerausko, kontrolės rezultatai parodė, kad per metus 95 įmonėse nustatyta nusikalstama veika – informacija jau perduota teisėsaugos institucijoms, tačiau dėl šių veikų valstybės biudžetui galėjo būti padaryta 13,8 mln. eurų žala.

Statistikos departamento įverčiu, oficialiai neapskaityta ekonomika 2020 metais sudarė apie 13 procentinių punktų nuo bendrojo vidaus produkto. Šešėlinė ekonomika šalyje mažėja, bet dėl skirtingų vertinimo būdų ir rakursų, konkrečius skaičius pasakyti sunku, teigė VMI atstovas.

„Šiais metais, planuodami mokestinių prievolių tinkamo vykdymo priežiūros darbą, vadovavomės nuostata, jog polinkis į mokesčių vengimą yra konkrečių mokesčių mokėtojų, o ne ekonominių veiklų būdinga savybė, todėl be dėmesio neliks nei viena sritis“, – komentavo A.Klerauskas.

VMI atstovo tikinimu, šešėlio mažinimui problematiškuose verslo sektoriuose jau įvyko nemažai reguliavimo pokyčių, pavyzdžiui – automobilių registravimo tvarka su unikaliais transporto priemonės savininko deklaravimo (SDK) kodais.

Visgi, jo teigimu, bus vykdomas naujų reikalavimų užtikrinimas statybų bei automobilių prekybos ir remonto vietose. Vienas iš pokyčių - nuo šių metų balandžio, statybų sektoriuje dirbantys darbuotojai turės būti registruojami registre ir turėti skaidriai dirbančių identifikacinį kodą. Rengiami teisinio reguliavimo pakeitimai automobilių remonto srityje.

Pašnekovas taip pat teigė, jog šie verslo sektoriai bus atidžiau prižiūrimi einamuoju mokestiniu laikotarpiu. Viskas vyktų „realiu laiku“.

i.KON rizikos analizės pagrindu, 2021 m. mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 21 mln. eurų.

Šiais metais 552 didieji mokesčių mokėtojai bus stebimi akyliau. Išplėstas ir Didžiųjų mokesčių mokėtojų statusą turinčių įmonių mokėtojų skaičius.

Tuo tarpu VMI vadovės Editos Janušienės teigimu, versle mažėja uždirbančių mažiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas: 2021 metais tokie darbuotojai sudarė 12,7 proc. Palyginus statistiką, kuri buvo sudaryta 2009 metais, anuomet kas ketvirtas darbuotojas gavo mažiau nei minimali mėnesinė alga ir toks skaičius siekė 25,5 proc.

Apžvelgė ir skolas

VMI verslui ir savarankiškai dirbantiems gyventojams 2020 ir 2021 metais suteikė 241 mln. eurų subsidijų, o pagal mokestinių paskolų sutartis be palūkanų atidėjo 761 mln. eurų mokesčių.

Anot VMI vadovės, skolininkų neišvengta – jų skola siekia 14 mln. eurų.

„Didžiausią pagalbos dalį sudaro atidėti mokesčiai“, – sakė VMI vadovė.

Kaip teigė VMI atstovė, pagrindinis verslui teikiamų subsidijų paramos tikslas buvo greitis: „Verslui reikėjo kuo greitesnių pinigų, procesas buvo orientuotas į tai, kad mes teikiame paramą vertindami tą informaciją, kurią teikia verslas, o kontrolė vyko vėliau.“

Kadangi buvo vykdyta pateiktos informacijos rekontrolė, 2 tūkstančiai įmonių, kurios subsidijas panaudojo ne pagal paskirtį, turi grąžinti 5 mln. eurų.

Vis tik E.Janušienė sakė, jog taip pat svarbu, jog per kelerius metus sumažėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo trukmė, kurio terminas šiuo metu siekia 4 dienas. Tai reiškia, kad verslo atstovai po paraiškos teikimo, būtent per tiek laiko gali susigrąžinti PVM.

Šiuo metu mokesčiai atidėti 18 tūkst. klientų: dalis juos moka sąžiningai, tačiau susidarė daugiau nei 4 tūkstančių skolininkų, nesilaikančių mokėjimo grafiko.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.