PVM mažinimas gali atnešti ne tik naudos
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog dar gruodžio viduryje buvo suskaičiavęs galimus nuostolius dėl Lenkijos nulinio PVM taikymo maistui ir sumažinto tarifo degalams. Anot jo, Lietuvos praradimai siektų apie 747 mln. eurų.
„Nemanau, kad reikėtų mažinti PVM maisto produktams, tačiau reikėtų labai stipriai sumažinti akcizą, kad žmogui nebūtų verta važiuoti kitur. Kai Kaliningrado srityje degalai buvo pigesni tris kartus, visi žmonės ten važiavo. Tačiau ten buvo ribojamas žmonių patekimas, įvežamų degalų kiekis, o Lenkijoje to nėra“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Jis skaičiuoja: šiuo metu kiekvieną dieną Lietuvos pasienį kerta 5 tūkst. vilkikų. Į kiekvieną jų telpa tona dyzelio. Be visų kitų mažesnės kainos priežasčių, jei perki didelį kiekio degalų, gauni iki 27 euro centų nuolaidą. Vienas toks sustojimas prisipilti degalų Lenkijoje – ir Lietuva negauna 137 eurų pajamų į biudžetą.
„Tolimųjų reisų vairuotojai dabar degalinėje prisipila toną degalų ir dar apsiperka lenkiškoje parduotuvėje“, – pridėjo politikas.
Antras jo skaičiavimo elementas – kiek valstybė neteks pajamų? Anot R.Žemaitaičio, jei šiandien Lenkijos pasienyje yra degalinė, kurioje dirbo šeši darbuotojai, tai dabar dirbs keturi. Kadangi degalų negali parduoti pigiau nei savikaina, degalinės savininkas trumpins darbo valandų skaičių, mažins atlyginimus.
Išeičių turės ieškoti ir prekybos centrai. Seimo narys skaičiavo: Kalvarijoje mėsos kilogramas kainuoja 3,5 euro, o Lenkijoje – 3 eurai. Bet jei prekybininkas nori išlaikyti darbuotojus, nes po metų Lenkija grįš prie įprasto PVM maisto produktams, jis kiaulienos kilogramą pardavinės už 2,9 euro. Tačiau 0,6 euro uždės tiems, kurie iki Lenkijos vargu ar važiuos, todėl Mažeikiuose mėsos kilogramas kainuos jau 4,1 euro.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat atkreipė dėmesė į kaimyninėje šalyje gerokai mažesnį akcizą degalams.
„Lenkijoje už 1000 litrų dyzelino mokama 330 eurų akcizo mokesčio, o Lietuvoje – 372 eurus“, – paskaičiavo jis.
Daugelyje šalių PVM sudaro didžiausią dalį visų mokestinių pajamų, Lietuvoje – net apie 50 proc. Nors Lenkijoje bendrasis PVM tarifas yra didesnis nei Lietuvoje – 23 proc., kaimynė turi labai daug mokestinių lengvatų. Bet iš to – nieko gero.
„Gražu, kad valstybė nutarė mažinti PVM maistui, degalams, tačiau, jei norima kovoti su infliacija, PVM turėtų būti sumažintas ir verslui. Tokiu atveju įmonės ir toliau kels prekių kainas, nes joms, palyginti su pernai, energetinės išlaidos padidėjo, kai kuriais atvejais net beveik du kartus“, – komentavo A.Izgorodinas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tepratarė, kad Lenkijos valdžia pasielgė populistiškai taip mažindama gyventojų skausmus. Vis dėlto pamirštama, kad sumažinti mokesčiai ilgainiui Lenkijos gyventojams atsilieps naujais mokesčiais arba didesnėmis skolomis užsienio finansų rinkose.
„Politikai nėra manos iš dangaus dalintojai – jie naudoja žmonių mokesčius ir jais kraunasi sau kapitalą“, – rėžė ji.
Ar verta Lietuvai mažinti PVM?
A.Izgorodino teigimu, Lenkijai, o galbūt ir Lietuvai, jei ši ims eksperimentuoti su mokesčiais, kils skolos aptarnavimo kaštų rizika.
„Rinkose vyrauja tokia nuomonė – Europa šiais metais išeis iš COVD-19 pandemijos į endemiją. Tai reiškia, kad ekonomikos galės kvėpuoti laisviau. Vadinasi, Europos Komisija pradės spausti ES nares atsakingiau elgtis su finansais. Jei to nebus daroma, finansų rinkos tokias šalis pradės bausti gerokai didesniais skolinimosi kaštais ir palūkanomis“, – paaiškino ekonomistas.
Visgi premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikai ir investicijoms Vaidas Navickas užtikrino, kad Vyriausybė neturi planų mažinti PVM maistui.
„Esame tapę mokesčių mažinimo tauta, kuri negalvoja, ką tie mokesčiai finansuoja. Ir taip turime milijardinį biudžeto deficitą. Bet jei norime sumažinti pensijas, mokytojų, gydytojų atlyginimus, galime sumažinti bet kokį mokestį“, – pareiškė jis.
Anot I.Genytės-Pikčienės, net jei Lietuva sumažintų PVM, vis tiek netaptų magnetu, lenkai ar latviai nepultų pas mus važiuoti apsipirkti. Tad verta gerai pasvarstyti: ar norime būti žemų kainų ir galbūt nelabai kokybiškų prekių šalimi, ar vis tik norime būti tie, kurie turi stabilią mokesčių sistemą ir išlaiko konkurencingumą kitais būdais. Pavyzdžiui, viešosiomis paslaugomis, kurios kokybiškos gali būti tik tada, kai yra pakankamos mokestinės pajamos.
Infliacijos pikas – jau greitai
Infliacija vis dar kyla. A.Izgorodinas paminėjo, kad, Statistikos departamento duomenimis, energetikos išteklių dedamoji infliacijoje pernai siekė 11 proc., o šiemet – beveik 13 proc.
Be to, pernai sausį–kovą energetinių išteklių infliacija buvo neigiama, vadinasi, šių metų aukštas energetikos kainas lyginsime su labai žemomis praėjusių metų kainomis.
Tačiau gegužę–liepą A.Izgorodinas jau tikisi infliacijos mažėjimo, nes pernai vasarą kainos stipriai šoktelėjo į viršų. Tad lygindami dvejų metų kainas matysime mažesnius infliacijos skaičius.
„Bet tikėtis, kad iki to laiko infliacija ims lėtėti, neverta“, – sakė jis.
I.Genytė-Pikčienė infliacijos piko laukia kiek anksčiau – kovą, nes, anot jos, pernai kainos ėmė kilti dar gegužę.
Ji taip pat pabrėžė, kad greitai situacija ims keistis, nes baigiasi pigių pinigų era ir prasidės palūkanų normų didinimas.
„Tikėtina, kad palūkanų normos bus pakeltos ir brandžiose valstybėse, kaip JAV. Ilgainiui ir Europa bus priversta keisti kursą. Tam ruoštis būtina“, – įspėjo ekonomistė.
