„Importuojamų infliacijos veiksnių turime apsčiai, bet turime ir vidinių. Ir, kaip žinoma, Lietuva jau chroniškai pasižymi paslaugų infliacija, kuri kitose ES šalyse niekad nebuvo tokia aukšta, o Lietuvoje ji buvo didesnė negu vidutinė“, – Lietuvos verslo forume sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė pažymi, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos, nedarbo lygis šalyje jau žemesnis nei prieš pandemiją ir siekė 5,6 proc. Tai, jos vertinimu, įrodo, kad darbo jėgos trūkumas šalyje egzistuoja.
„Atlyginimų augimas nepaisant visų makroekonominių išbandymų yra dviženklis, o, kaip žinoma, atlyginimai yra vienas kertinių sąnaudų komponentų, kalbant apie paslaugų kainodarą, ir tai tas paslaugas brangina“, – tvirtino ji.
Darbo jėgos trūkumo nulemtas atlyginimų augimas paslaugų sektoriuje, jos nuomone, yra vienas iš veiksnių, lemiančių infliacijos didėjimą.
„Šiemet paslaugų infliacija išliko aukšta ir matome, kad dėl tų pačių energetikos išteklių brangimo ir kitų veiksnių tas spaudimas paslaugoms brangti didėja, tad natūralu, kad tie veiksniai ateina iš mūsų vidinės darbo rinkos situacijos“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sausį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 5,6 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji vidutinė metinė infliacija – 5,7 proc.
Metinė (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu) infliacija sudarė 12,3 proc, o pagal VKI apskaičiuotoji – 12,4 proc.
