„Įmonių paskolų portfelis, lyginant su bendruoju vidaus produktu, per pastarąjį dešimtmetį netgi susitraukė. Tikrai nėra perteklinio finansinio sverto, ir nei Lietuva, nei kitos Baltijos šalys nėra pažeidžiamos didėsiančių palūkanų“, – Lietuvos verslo forume kalbėjo N.Mačiulis.
Svarstydamas apie tai, kaip palūkanų normų didėjimas paveiktų galimybes nusipirkti nekilnojamąjį turtą (NT), ekonomistas akcentavo, kad „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas vis dar yra „istorinėse aukštumose“. Tai, pasak N.Mačiulio, reiškia, kad NT kainos augo maždaug tiek pat, kiek ir gyventojų atlyginimai.
„Nepaisant to, kad būstas pastaraisiais metais iš tiesų brango gana sparčiai. Praėjusiais metais kainos padidėjo penktadaliu. Na, fundamentalūs vertės rodikliai: būsto įperkamumo rodiklis ar nuomos pajamingumo rodikliai nerodo, kad situacija yra itin atitrūkusi nuo realybės. Lietuvos banko vertinimu, būstas Vilniuje galimai yra 7 proc. pervertintas“, – aiškino jis.
Todėl, pasak ekonomisto, gyventojų galimybių įsigyti NT neturėtų paveikti net ir pabrangusios paskolos.
„Mūsų skaičiuojama jautrumo analizė rodo, kad jeigu palūkanų normos padidėtų 2 proc. punktais, tuomet būsto įperkamumas Vilniuje pasiektų tą pavojingą ribą ir būtų arti būsto rinkos perkaitimo, bet tokio palūkanų normų kilimo mes neprognozuojame“,– tikino N.Mačiulis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB vasario pradžioje nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
