Bent jau kol neišsisprendė įtampa, keliama Rusijos, to daryti neverta. Taip Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Infliacija visose euro zonos šalyse auga, nors ne taip sparčiai, kaip Lietuvoje. „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausį metinė infliaicja mūsų šalyje siekė 12,2 procento. Labiausiai Europos Sąjungoje. Daugiau nei 10 procentų ji dar siekė tik Estijoje. O mažiausiu kainų augimu džiaugiasi 4 euro zonos šalys, kuriose jis nesiekia nė 4 procentų – tai Prancūzija, Portugalija, Suomija ir Malta.
„Neabejotinai pasivažinėsime amerikietiškaisiais kalneliais. Jeigu tiksliau, rusiškaisiais kalneliais“, – paprašytas įvertinti bendrą euro zonos sveikatą, sako Ž. Mauricas.
Jo teigimu, pagrindinė infliacijos priežastis kyla iš Rytų ir ekonomikos augimas stabtelės pirmąjį šių metų pusmetį.
„Infliacijos šuolį lėmė kylančios energijos kainos, visų pirma gamtinių dujų kainos. Čia neapsieita be mūsų kaimynų iš Rytų veiksmų. Dujų saugyklos buvo paliktos apytuštės, artėjus žiemai“, – tęsė jis, paaiškindamas, kad tai sukėlė domino efektą: dėl kylančių dujų kainų, kilo ir elektros kaina Europje, o dėl to ir kitų prekių ir paslaugų kainos.
Tačiau ekonomistas įžvelgia ir pozityvo: sako, kad dujų kainų augimas nemaža dalimi jau yra išsikvėpęs.
„Alternatyvus tiekimas vis auga: suskystintųjų gamtinių dujų tiekimas iš JAV, taip pat ir iš kitų valstybių. Ir kitas veiksnys yra besibaigianti žiema. Ir labai šilta žiema“, – sako Ž. Mauricas.
Tačiau aštrėjant Vakarų ir Rusijos santykiams dėl jos agresijos prieš Ukrainą netyla svarstymai, kas būtų, jei Rusija visiškai užsuktų dujų kranelius Europos Sąjungai. O Rusija iki šiol Bendriją aprūpindavo iki 40 procentų reikalingo dujų kiekio. Pats Kremlius sako, kad to daryti neketina.
O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen – kad ES būtų visiškai pasiruošusi tokiam V. Putino žingsniui. Ž. Mauricas sako netikintis, kad Rusija ryžtųsi visiškai nutraukti dujų tiekimą ES, nes ilguoju laikotarpiu ji pati nukentėtų nuo tokio žingsnio žymiai labiau nei Europa.
Tad, ar reikėtų Europos Sąjungoje imtis kokių nors priemonių, kovoti su infliacija? Variantų čia yra ne vienas: didinti žmonių pajamas, veržtis diržus, didinti palūkanų normas... Į pastarąją priemonę Ž. Mauricas žiūri skeptiškai.
Šiuo metu Euribor reiškmė yra neigiama, todėl iš banko pasiskolinęs žmogus šių palūkanų normų savo kišene dabar visiškai nejaučia.
„Šokas didžiąja dalimi yra išorinis. Palūkanų normų kėlimas nebūtų labai prasmingas.
Juolab, kad Europos Centrinis bankas turi karčios patirties – 2011 metais buvo pakeltos palūkanos du kartus ir vėliau, tų pačių metų pabaigoje – turėjo būti mažinamos, nes matė, kad ekonomikos augimas pradėjo lėtėti. Ypač Pietų Europos šalyse, joms susidūrus su skolų aptarnavimu ir išaugusiais kaštais“, – primena jis.
„Simbolinis pakėlimas gali būti, bet tikrai dar ne dabar, kol tokia įtempta geopolitinė situacija“, – reziumuoja palūkanų normų klausimą „Luminor“ vyr. ekonomistas.
Europos Centrinis bankas atsargiai kalba apie palūkanų normų kėlimą – tikina, kad to skubiai daryti neketina, nes išankstiniai duomenys rodo, kad infliacija turėtų galiausiai stabilizuotis ties 2 procentais.
„Eurostat“ duomenimis, sausį metinė infliacija euro zonoje buvo 5,1 proc.
Priklausomybės mažinimas nuo Rusijos, finansinės naštos švelninimas labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams – tai yra priemonės, kurių šiuo metu imtis yra labiausiai verta, Ž. Maurico nuomone, kad kainų lygis normalizuotųsi.
