Ketvirtadalis visų ES suvartojamos naftos ir beveik pusė dujų importuojama iš Rusijos, todėl nerimaujama, kad Rusija , keršydama už prieš ją nukreiptas priemones, gali apriboti šių žaliavų tiekimą.
Po Vokietijos spendimo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas tarsi su pasimėgavimu tviteryje rašė: „Ką gi. Sveiki atvykę į naują drąsų pasaulį, kur europiečiai labai greitai už 1000 kubinių metrų dujų mokės 2 tūkst. eurų!“
Rusija tiekia apie 40 proc. ES importuojamų gamtinių dujų. Didžioji likusi dalis tiekiama iš Norvegijos ir Alžyro, skaičiuoja bbc.com.
Rusija dujas į Europą perduoda keliais pagrindiniais dujotiekiais, tokiais kaip „Nord Stream 1“, „Jamalo-Europos“ ir „Brolybė“.
Nuo pirmadienio dujų kainos ES jau pakilo daugiau nei 40 proc. Apskritai rusiškų dujų eksportas į Europą pastaruosius porą metų mažėjo – šių metų vasarį, palyginti su 2020 m. vasariu, jis buvo 32 proc. mažesnis.
O kaip dėl naftos?
Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Rusija yra didžiausia ES prekybos nafta partnerė.
Jungtinė Karalystė yra mažiau priklausoma nuo Rusijos, nes didžiąją dalį naftos importuoja iš Norvegijos ir JAV.
Manoma, kad po invazijos į Ukrainą Europos šalys sumažins naftos pirkimą iš Rusijos, o tai tikriausiai dar labiau padidins kainas.
Brangesnė nafta reiškia didesnes benzino kainas, taip pat padidėjusias gamybos sąnaudas, dėl kurių kyla daugelio kitų prekių kainos.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą naftos kainos pirmą kartą nuo 2014 m. šoktelėjo iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį.
Remiantis „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, dujų Europos saugyklose dabar yra gerokai mažiau už 10 metų vidurkį ir šiuo metu sudaro vos apie 30 proc. pajėgumų. Tačiau reikia pasakyti, kad ir įprastai šiuo metų laiku dujų sandėliuojama mažiau, o pavasario ir vasaros mėnesiais jų kiekis padidėja. Šiuo metu Jungtinės Karalystės dujų saugyklos užpildytos apie 85 proc., tačiau šios šalies saugyklos apimtys daug mažesnės nei daugumoje Europos šalių.
Vienas iš veiksnių, dėl ko mažėjo atsargos – pandemijos metu sumažėjusi paklausa, nes sulėtėjo ekonominė veikla. Dujų atsargos visoje Europoje buvo išeikvotos, o tai savo ruožtu didina kainas.
Vėl įsibėgėjus ekonominei veiklai išaugo energetikos paklausa ne tik Europoje, bet ir kitur pasaulyje. Pavyzdžiui, pastaraisiais dešimtmečiais dujų paklausa labai išaugo Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
