– Pone Mačiuli, Europos Centrinis Bankas (ECB) kiek švelnesnis, bet iš JAV banko kovo mėnesį galima pamatyti mostų, kurie gali turėti įtakos infliacijai. Kaip tai gali atsiliepti ekonomikoms, rinkoms, kas gali būti?
– Jau atsiliepia, bet tai dar tik pradžia. Daugiau nei 10 metų gyvename „labai pigių pinigų“ eroje, istorijoje niekada nebuvo tokios situacijos, kada pinigai beveik nieko nekainuoja arba valstybėms net primoka už tai, kad jos paimtų pinigus. Tokių dalykų net vadovėliuose nebuvo aprašyta.
Dabar galimai grįžtame prie to, kad pinigai pradės kainuoti. Aišku, JAV ekonomika yra daug labiau perkaitusi negu Europoje, ten gana staigiai reikia nuimti koją nuo akseleratoriaus ir perkelti ant stabdžio, nes Federalinių rezervų sistema (FED) vėluoja su situacijos stabilizavimu.
Dėl to ten infliacija taip ir įsibėgėjo ir yra gerokai aukštesniame lygyje negu ES. Dėl to reaguoja ir finansų rinkos, akcijos, ypač tos augimo, technologinės akcijos. Jų kainos buvo pagrįstos tik svajonėmis ir tik labai pigiais pinigais. Kai tie pigūs pinigai atsitraukia, keičiasi realybė, matome ir labai didelius svyravimus finansų rinkose.
Aišku, prie to prisidėjo ir geopolitiniai konfliktai, bet pinigų brangimas tikrai atitrauks nemažai pinigų nuo tų pervertintų akcijų augimo. Europoje situacija šiek tiek kitokia. ECB irgi reikia truputį tvarkytis savo reputaciją ir bent jau parodyti, kad yra susirūpinimas infliacija ir jis bandys užtikrinti tą kainų stabilumą, bet ES vis tik didžioji infliacijos dalis išlieka nepriklausoma nuo ECB, palūkanų normų kėlimas nesumažins nei gamtinių dujų, nei elektros kainos.
Bet įdomu tai, kad rinkose šiuo metu jau yra susiformavęs palūkanų normų kėlimo lūkestis ir jau šių metų pabaigoje tikimasi teigiamo euriboro, ko irgi nematėme beveik dešimtmetį, o kitų metų viduryje tikimasi, kad euriboras sieks apie 0,5 proc.
Tai paliestų visus gyventojus, kurie turi būsto paskolas ir visas įmones, kurios savo paskolas yra susiejusios su euriboru. Šiuo aspektu tai yra truputį naujas posūkis, kada pinigai pradeda kainuoti daugiau. Tada ir gyventojai, ir įmonės, kurios galimai turėjo perteklinį finansinį svertą, tampa labiau pažeidžiami.
Bet aš asmeniškai abejoju, ar ECB turės ir motyvų, ir galios, ir priežasčių palūkanų normas didinti daug aukščiau 0. Greitai tos palūkanų normos parklupdytų pačią ES, ji išlieka daug trapesnė nei JAV ekonomika.
– Profesorius Rimantas Rudzkis yra sakęs, kad didžiausia rizika būtų, jei šiemet su palūkanų normų didinimu ekonomika įvažiuotų į sąstingį.
– Bet dabar yra dilema. Per pandemiją centriniai bankai galėjo visiškai užmerkti akis į bet ką – mažino palūkanas, didino pinigų pasiūlą. Dabar, kai yra didelė infliacija, pagrindinis centrinių bankų mandatas vis tik yra užtikrinti kainų stabilumą.
Net jeigu tai būtų jau stagnacija, ekonomikos augimo lėtėjimas, bet, jeigu išlieka aukšta infliacija tiek ten dėl pasaulio tiekimo grandinių sutrikimų, tiek dėl energetinių išteklių šoko ar kitų priežasčių, centrinių bankų rankos jau yra surištos, jau jie nebėra paskutinės vilties gelbėtojai, kurie stovėjo ir ištraukė visus labai greitai už ausų pandemijos metu.
Tad šiuo aspektu tai yra truputį naujas etapas, nes mes pastarąjį ketvirtį amžiaus išsivysčiusio pasaulio valstybėse neturėjome didelės infliacijos ir centriniai bankai galėjo labai atsipalaidavę, tik susvyravus kažkokioms ekonomikoms, greitai padidinti pinigų pasiūlą, sumažinti palūkanas ir mėgautis gerais rezultatais. Kai infliacija yra didelė, tą padaryti bus daug sudėtingiau.
G.Šimkus: rizikuojame „pritrenkti“ ekonomiką
Apie bazinių palūkanų normų didinimą ECB turėtų pradėti svarstyti tik tuomet, kai bus sulaukta kovo mėnesį ketinamų skelbti ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių, tikina G.Šimkus. Šalies centrinio banko vadovas akcentavo, kad, palūkanų normas pradėjus didinti dar neužbaigus pandeminės obligacijų supirkimo programos, kyla itin didelė rizika prislopinti visos euro zonos ekonomikos augimą.
Tokią poziciją jis išsakė antradienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sulaukęs komiteto pirmininko Mykolo Majausko klausimo dėl Lietuvos banko pozicijos palūkanų normų didinimo klausimu, kuomet didinimo poreikį jau išsakė Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų centrinių bankų vadovai.
„Veikdami per greitai, nekantriai dabar, galime pritrenkti euro zonos augimą ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė. Tiek, kiek yra sveika euro zonos ekonomika, iš esmės tiek bus gyvybinga ir sveika Lietuvos ekonomika“, – komiteto posėdyje kalbėjo G.Šimkus.
Lietuvos banko vadovas komiteto nariams priminė, kad ECB kelia 2 proc. infliacijos tikslą vidutinio laikotarpiu, o šiuo metu, pasak jo, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad kainų augimas 2023 metų pabaigoje viršys šią ribą. Todėl, pasak jo, bet kokie bandymai didinti palūkanų normas, reaguojant į aukštą infliacijos lygį, turi būti itin atsargūs ir paremti vidutinio, o ne trumpojo laikotarpio prognozėmis.
„Norėsiu pamatyti kovo mėnesio prognozes, kurios dar tik bus. Man svarbu, ar mes pasiekėme tą dviejų procentų infliacijos tikslą. Ne mažiau svarbu matyti, kokie pokyčiai yra darbo rinkoje. Jaučiu, kad patys sentimentai yra besikeičiantys, nes lūkestis buvo, kad infliaciniai procesai nurims šiek tiek greičiau, bet panašu, kad tai nevyksta. Bet šitoje vietoje noriu pabrėžti, kad turime dirbti su skalpeliu, o ne su plaktuku“, – tikino jis.
ECB Valdančiosios tarybos narys akcentuoja, kad įvertinti palūkanų normų didinimo poreikį bus galima tuomet, kai bus užbaigta pandemijos laikotarpiu pradėta vykdyti obligacijų supirkimo programa.
„Turime nebijoti matyti, kad tos prognozės arba tas matymas, kurį mes turime šią akimirką, gali keistis ateityje. Cituojant Keynesą: kai faktai keičiasi, keičiasi ir sprendimai. Nebūtinai mes čia turime pradėti kalbėti apie palūkanų normų kėlimą. Nes pirmiausiai mes turime pradėti kalbėti apie turto pirkimo programas“, – aiškino G.Šimkus.
ELTA primena, kad, nepaisydamas didėjančio spaudimo dėl aukštos infliacijos euro zonoje, ECB vasario pradžioje nusprendė nekeisti rekordiškai mažų palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB nekeitė 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Infliacija euro zonoje sausį siekė 5,1 proc., ir tai yra aukščiausias lygis nuo atitinkamų duomenų rinkimo pradžios 1997-aisiais. Šis skaičius gerokai viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Naujausi ECB sprendimai grindžiami paties banko prognozėmis, kad infliacija 2023 ir 2024 metais neviršys 2 proc., bei tuo, jog ši finansų institucija yra pažadėjusi pirmiausia užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą ir tik tada pradėti palūkanų normų didinimą.
Savo paskutinio posėdžio gruodį metu ECB paskelbė pradedantis laipsnišką obligacijų programos masto mažinimą. Valdančioji taryba patvirtino gruodį posėdyje pinigų politikos klausimais priimtus sprendimus. Bankas neatnaujins savo skelbiamų ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių iki kito savo posėdžio kovą.
