– Kiek iš viso to, ką galima padaryti Rusijai ekonomiškai, jau įvykdyta?
– Pusė to, ką gali padaryti Vakarų valsybės, jau padaryta arba bent paruošta padaryti. Vienas didžiausių žingsnių žengtas tada, kai paskelbta, kad dalis didžiųjų, svarbiausių Rusijos bankų bus atjungti nuo SWIFT sistemos, jie turės labai ribotas galimybes atlikti pavedimus ir gauti pinigus.
Taip kartu suvaržomos galimybės eksportuoti ir gauti produkciją. Yra ir eksporto į Rusiją draudimai. Tai reiškia, kad Rusija gali nebegauti svarbių komponentų, technikos.
– Kaip tokios sankcijos trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu paveiks Rusijos technologijų sektorių?
– Poveikis yra labai plataus masto, Kremlius to nesitikėjo. Rublio vertė krenta, dauguma Rusijos gyventojų bėga į bankus išsigryninti vertingesnių užsienio valiutų. Rusijos finansų sistema susiduria su labai rimtais iššūkiais.
Manau, norima derėtis, nes Kremlius jau suvokia, kad pasaulis labai rimtai žiūri į šią karinę invaziją, o numatytos sankcijos ir bausmės yra tikrai labai skausmingos.
– Kodėl nuo SWIFT atjungiami tik kai kurie Rusijos bankai?
– Matyt, dar paliekamos tam tikros galimybės atsiskaityti už kai kurias Europos Sąjungai (ES) svarbias prekes. Reikia pripažinti, kad Europa, ypač Vokietija ir Italija, dar yra priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų. Tad tol, kol tos dujos yra perkamos, paliekama ir galimybė už jas susimokėti.
Iš kitos pusės – paliekama galimybė ribojimus pritaikyti dar plačiau, jeigu Kremlius, Vladimiras Putinas neišgirs, kad Vakarų valstybės yra pasiruošusios pritaikyti rimtas sankcijas.
– Ar be gamtinių dujų yra dar prekių, kurių pirkimo išvengti negalime?
– Rusija eksportuoja daug naftos, gamtinių dujų, aliuminio, nikelio, bet gamtinės dujos yra vienintelė prekė, kuri trumpuoju laikotarpiu Europai svarbi. Bet nėra taip, kad Europa be gamtinių dujų išgyventi negalėtų. Yra suskystintos gamtinės dujos, 30 proc. saugyklų dar yra užpildytos, iš JAV taip pat keliauja didesni dujų srautai. Galų gale „ant nosies“ ir pavasaris, vadinasi, gyventojams dujų reikės mažiau.
Rusija spaudžia save į visišką kampą, į padėtį be išeities. Europa jau aiškiai suprato, kad turi kuo greičiau atsisakyti bet kokios priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų, nes jos buvo panaudotos kaip ginklas.
– Jei artimiausiomis dienomis būtų atsisakyta gamtinių dujų importo iš Rusijos, kiek tai kainuotų Europai?
– Reikėtų klausti, kiek tai kainuotų Rusijai, nes būtent Rusija prarastų dideles pajamas. Europai kaina tikrai bus tokia, kokią ji gali susimokėti. Iš Šiaurės jūros regiono, Norvegijos ar Nyderlandų, perkamos dujos bus brangesnės, bet Europa dabar neskaičiuoja, kiek tai kainuos, kiek padidės infliacija, kiek sumažės bendrasis vidaus produktas (BVP). Tie nuostoliai atrodo labai maži, palyginti su nauda sustabdžius Kremliaus agresiją Ukrainoje ir kitose šalyse.
– Ar Europai išvis reikėtų galvoti apie nuostolius dėl gamtinių dujų praradimo?
– Pavyzdžiui, Lietuva beveik viską importuoja iš Norvegijos per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Daugelis kitų valstybių, tarp jų ir Prancūzija, yra mažai priklausomos nuo rusiškų dujų.
Bet Vokietijos ir Italijos kaštai dideli, dėl to šios šalys ilgiausiai galvojo, ką daryti dėl SWIFT, jos turi mažiausiai alternatyvų importuoti gamtines dujas iš kitų valstybių.
Tačiau Vakarų valstybės turi finansinių rezervų išsilaikyti, kol ras alternatyvų, kaip atsivežti gamtinių dujų ar kitų energijos šaltinių iš kitų šalių.
Teks sumokėti kainą dėl rusiškų gamtinių dujų praradimo, bet visoms Europos valstybėms jau akivaizdu, kad nesustabdytas Kremlius atsieitų daug brangiau ir finansiškai, ir gyvybėmis.
– Kokį laiką rusai dar galės be problemų finansuoti šį karą?
– Sunku pasakyti, kokie yra kariniai Rusijos rezervai, bet nuvertėjant rubliui Rusijos gyventojai jau jaučia, kad jie kasdien tampa vis skurdesni, yra apribojimų pirkti prekes iš užsienio, Rusijos įmonėms – parduoti savo produkciją Vakarams, visa tai pradeda skaudėti visiems.
Šioje situacijoje didelis nežinomasis yra Kinija. Ji gali gelbėti ir pirkti iš Rusijos gamtines dujas, kitas žaliavas, taip užtikrinti šalies finansavimą, bet būtų keista, jeigu Kinija norėtų sėsti į vieną laivą su tokiu agresoriumi, kuris kelia pavojų pasauliui.
– Ar Kinijai ekonominiu požiūriu to reikia?
– Tikrai nereikia. Rusija yra didelė plotu, bet ji sudaro mažiau nei 3 proc. pasaulio BVP. Ekonomiškai tai nedidelė valstybė, ji svarbi tik savo gamtiniais ištekliais.
Kinija perka daug gamtinių išeklių iš Rusijos, bet turi ir kitų alternatyvų. Nežinau, kaip Kinija pasielgs, bet ji gali šia situacija pasinaudoti ir, nestodama į Kremliaus ir V. Putino pusę, bandyti normalizuoti ekonominius ir diplomatinius santykius su Europa.
– Kokias dar ekonomines sankcijas Vakarai gali paskelbti Rusijai?
– Būtų galima iš SWIFT sistemos išbraukti visus Rusijos bankus, tada jie taptų visiškai izoliuoti nuo Vakarų valstybių.
Matome, kad jau pusė ES uždarė savo oro erdves Rusijos lėktuvams. Rusijos gyventojams jau yra sudėtinga atvykti į Vakarų valstybes.
Visos Vakarų valstybės galėtų nebeišduoti naujų ir panaikinti esamas vizas Rusijos gyventojams, tokiu būdu būtų paliesti ir oligarchai, ir didelė dalis viduriniosios klasės gyventojų, kurie mėgo atostogauti Europoje, kurie siunčia savo vaikus į Europą studijuoti. Taip Kremlius patirtų didelį spaudimą iš vidaus, gyventojai pamatytų, kad tampa vis skurdesni, nebeturi vakarietiškų prekių, nebegali nusipirkti išmaniųjų telefonų, vakarietiškų automobilių, nebegali važiuoti atostogauti ten, kur nori. Tada turbūt žmonėms kiltų daug klausimų, ar ne pats Kremlius sukūrė tokią situaciją ir taip nubaudė savo gyventojus.
– Daugelis Lietuvos verslų ryšius su Rusija jau nutraukė. Kaip, jūsų nuomone, verslams reikėtų elgtis?
– Gerai tai, kad po Krymo aneksijos ryšių su Rusija beveik nebeliko. Į Rusiją eksportuojama mažiau nei 2 proc. lietuviškos kilmės prekių ir tikrai nėra nė vieno sektoriaus, kuris būtų stipriai priklausomas nuo Rusijos, tad tikėtina, kad tas eksportas sustos. Nematau priežasčių, kodėl reikėtų bandyti išsaugoti tą rinką, akivaizdu, kad su tokiu režimu negali būti jokių ekonominių santykių.
Manau, kad net ir labiau nuo Rusijos priklausomos valstybės yra pasiruošusios nutraukti ryšius ir sumokėti tą kainą. Aišku, kai kurioms įmonėms tai bus skausminga, bet tai nėra netikėta. Jau pastaruosius septynerius metus stebėjome, koks yra Kremliaus režimas ir koks pavojus yra dirbti su šia rinka.
– Rusijos lėktuvams uždaromos daugelio šalių oro erdvės. Kokį ekonominį efektą tai turės Rusijai?
– Europa praranda daug mažiau nei Rusija. Tai didesnis praradimas Rusijos gyventojams, jie negali keliauti po Europą. Dabar Kremlius yra įspraustas į kampą ir turi sugalvoti, ką daryti.
Sankcijų sąrašas dar ilgas. Pavyzdžiui, jeigu „Airbus“ ir „Boeing“ nuspręstų nebepardavinėti orlaivių ir detalių Rusijai, tai būtų didžiulis smūgis ir daugelis tų lėktuvų nebegalėtų pakilti.
– Kokias sankcijas dar galima skelbti konkrečiai V. Putinui ir jo artimiausiai aplinkai?
– Artimiausios V. Putino aplinkos žmonių, kuriems skelbiamos sankcijos, sąrašas dar gali būti plečiamas.
Suprantu, kad Rusijoje yra nekaltų žmonių, pasibaisėjusių tuo, ką daro Kremlius, ir jie norėtų, kad visa tai kuo greičiau sustotų. Kalėjimuose yra ir politinių oponentų. Bet tik tokios sankcijos, kurios pritaikomos plačiai visuomenei, net ir nenusikaltusiems asmenims, gali paskatinti to režimo griuvimą.
Tai būtų vienas iš geresnių scenarijų, bet nežinau, kiek tai realu.
