„Sistemos veikimą užtikrinome vietine generacija, importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija“, – paaiškino ministras.
Pasak jo, išlieka tikimybė, kad Rusija gali imtis veiksmų prieš Baltijos valstybių energetines sistemas, tačiau Lietuva nuo galimų provokacijų yra apsisaugojusi.
„Gruodį esame išbandę sinchroninę jungtį su Lenkija, o ketvirtadienį, viešėdamas Lenkijoje, suderinau su šalies ministrais sinchroninę pagalbą nenumatytomis aplinkybėmis, todėl esame visiškai pasiruošę“, – tikino D.Kreivys, kartu pažymėjęs, kad nuosekliai siekiama atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, taip užsitikrinant energetinę nepriklausomybę bei spartinti sinchronizaciją su Europos elektros tinklais.
Kartu D.Kreivys pabrėžė, esą Lietuvos energetinė sistema „nėra eksperimentinė laboratorija“ ir skubotų bei techniškai neparuoštų sprendimų, siekiant kuo greičiau atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos, nebus.
Premjerė Ingrida Šimonytė ministrui antrino, pabrėždama, kad „techninių nesąmonių daryti valstybė negali“. „Visi sprendimai, kurie yra daromi, daromi technologiškai tam, kad pirmiausia būtų saugu. Net ir kalbant apie laidus, kuriuos turime į tas trečiąsias šalis“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
„Srautas, kuris mus pasiekia yra techninis srautas, kuris reikalingi tik sistemos stabilumui palaikyti. Tai sistemai grėsmės kelti mes patys tikrai esame nenusiteikę, to nedarysime“, – tęsė ji.
Lietuva, Latvija ir Estija vis dar prisijungusios prie vadinamojo BRELL žiedo, be Baltijos valstybių, jungiančio Baltarusiją bei Rusijos šiaurės vakarus. Ši energetinė infrastruktūra valdoma dispečerinėse Maskvoje.
