Trečiadienį tiek „Brent“, tiek WTI naftos rūšių barelio kaina perkopė 110 dolerių (98 eurus). Gamtinės dujos Europoje pabrango penktadaliu.
Bet šiuos išteklius iki šiol tiekusiai Rusijai naudos – beveik nulis. Valstybės viena po kitos atsisako pirkti rusišką naftą arba dujas.
Pirmoji buvo Kanada
Pirmoji iš Vakarų šalių embargą rusiškai naftai paskelbė Kanada. Ši valstybė iš Rusijos pernai importavo žaliavų maždaug už 200 mln. eurų.
„Niekas nenori pirkti rusiškos naftos. Ta, kuri dar gabenama, yra įsigyta anksčiau“, – teigė vienas Niujorko biržos brokerių.
Tai yra viena naftos kainų augimo priežasčių. Bet vakar naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC susitikime buvo svarstoma galimybė didinti gavybą, o tai turėtų bent sustabdyti kainų augimą.
Taip pat didžiosios Vakarų valstybės, daugiausia JAV, nusprendė atverti juodojo aukso rezervus ir iš jų patiekti rinkai apie 60 mln. barelių, o tai galėtų sumažinti kainas.
„Nord Stream 2“ bankrotas
Rusiškų dujų srautas į Europą irgi turėtų netrukus sustoti. Pirmiausia, iš esmės jau prasidėjo pavasaris ir dujų šilumai gaminti reikia vis mažiau. Antra, ES atrodo rimtai nusiteikusi gyventi be jų tiekimo iš Rusijos. Tiesa, tai reikštų, kad atšalus orams tektų įjungti anglimis kūrenamas elektrines.
Šiuo metu ES dujų saugyklos užpildytos mažiau negu 30 proc. Ar įmanoma išsiversti be importo iš Rusijos? Anot Belgijos analitinio centro „Bruegel“, taip, ir tai gali nutikti jau kitą žiemą.
Tam reikia, kad 27 ES šalys sumažintų dujų vartojimą apie 10–15 proc. Taip pat kuo skubiau būtina pildyti saugyklas suskystintosiomis dujomis iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV. Tiesa, tai gali kainuoti brangiai – net iki 70 mlrd. eurų, nes amerikietiškos dujos, įskaitant jų transportavimą, yra brangesnės.
„Rusijos karo veiksmai priartino energetinio lūžio momentą.
Jeigu ES sutiks su didesnėmis išlaidomis, kitą žiemą gali išsiversti be dujų iš Rusijos, o ekonomika nepatirtų jokių sutrikimų“, – teigė „Bruegel“ ekonomistas Simone Tagliapietra.
Negana to, Šveicarijoje įsikūrusi „Gazprom“ įmonė „Nord Stream 2“ jau pranešė skelbsianti bankrotą. Tai nutiko po to, kai JAV paskelbė sankcijas šiam dujotiekiui ir iš šio projekto viena po kitos ėmė trauktis jame dalyvavusios Vakarų įmonės.
„Nord Stream 2“ buvo įkūrusi ir bendrovę „Gas for Europe“, kad gautų visus reikalingus sertifikatus ir atitiktų ES reikalavimus.
Bet ir ši Šverine (Vokietija) registruota įmonė jau paskelbė stabdanti savo veiklą.
Bėga visi, kas gali
JAV naftos sektoriaus milžinė „ExxonMobil“ kartu su „Rosnetf“ ir keliomis kitomis bendrovėmis nuo 1995 metų eksploatuoja didžiulį naftos telkinį Sachaline.
Bet dabar Amerikos kompanija pranešė nutraukianti veiklą Rusijoje ir ieškosianti galimybių, kaip atsikratyti jai priklausančių 30 proc. konsorciumo akcijų.
Italijos „Eni“ traukiasi iš „Blue Stream“ dujotiekio tarp Rusijos ir Turkijos projekto. Italams šioje įmonėje priklauso pusė akcijų – tiek pat, kiek „Gazprom“.
Jungtinės Karalystės BP paskelbė parduodanti jai priklausantį „Rosneft“ akcijų paketą ir nutraukianti visus projektus Rusijoje. Tą patį padarė ir „Shell“.
Greitai neliks net vaistų
Pačioje Maskvoje akcijų ir fondų birža neveikia.
Teigiama, kad ji nedirbs bent iki kovo 5 d. Kremlius įvedė apribojimus – į užsienį galima gabentis ne daugiau negu 10 tūkst. dolerių (beveik 9 tūkst. eurų) užsienio valiuta.
Mokėjimo kortelių operatorės „Visa“, „Mastercard“ ir „American Express“ nutraukia sutartis su vis daugiau Rusijos bankų. Šalyje nebeteikiamos ir „Apple Pay“ ar „Google Pay“ paslaugos.
Dėl to kentėti gal ir įmanoma, tačiau jau netrukus parduotuvėse neliks ne tik prancūziško šampano ar šveicariško sūrio, o vaistinėms gresia dar didesnis deficitas.
Kaip „Novaja gazeta“ pasakojo vienos didžiausių Rusijos farmacijos kompanijų „Solofarm“ generalinis direktorius Olegas Žerebcovas, visiškai neaišku, kaip atsiskaityti su tiekėjais, kai Rusija baigiama atjungti nuo Vakarų finansinės sistemos. O blogiausia laukia ateityje, nes gamintojai greičiausiai nuspręs nebedirbti su rusais.
„Jau dabar daugelis įmonių nebetiekia prekių į vaistines, nes neaišku, koks yra rublio ir kitų valiutų santykis. Po savaitės ar kitos vaistinių klientams tai tikrai atsilieps“, – pasakojo O.Žerebcovas.
Jo nuomone, visa tai turės įtakos net ir rusiškos vakcinos nuo COVID-19 likimui, nes gaminant „Sputnik V“ naudojama labai daug preparatų iš užsienio.
Automobilių nebetieks
Net jei kas nors ir ryšis toliau prekiauti su Rusija, bus sudėtinga atsigabenti prekes.
Antai didžiausia pasaulio konteinervežių kompanija Danijos „Maersk“ pranešė nebeplukdysianti krovinių į Rusijos uostus ar iš jų.
Panašiai elgiasi ir kitos laivybos bendrovės, tik kai kurios tvirtino toliau tieksiančios humanitarinės paskirties prekes.
O Vakarų automobilių gamintojai, nors ir patirs didžiulių netekčių, vienas po kito traukiasi iš bendrų įmonių Rusijoje. Apie tai pranešė „Daimler“, BMW, „Volvo“, „Renault“.
Negana to, tiek šios, tiek kitos kompanijos (pavyzdžiui, „Land Rover Jaguar“) paskelbė išvis nebeparduosiančios automobilių Rusijai.
Beliks persėsti į „Lada“? Tikriausiai, tačiau tai irgi daug kainuos. Mat šis vietos gamintojas jau nuo kovo visų modelių kainas pakėlė 15 procentų.
Bendradarbiavimą nutraukia ir „Boeing“ bei „Airbus“. Blogiausia, kad šie aviacijos milžinai nebesiųs į Rusiją atsarginių detalių orlaiviams.
Laiku neremontuojami lėktuvai nebegalės skraidyti netgi vidaus maršrutais (į daugumą užsienio šalių Rusijos bendrovėms jau uždrausta skristi). Anot vieno „Aeroflot“ ekspertų, be atsarginių detalių jau po trijų keturių mėnesių visi šalyje esantys „Boeing“ ar „Airbus“ nebegalės pakilti į orą.
Būstas jau ėmė brangti
Rusijos centriniam bankui padidinus bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc. tai atsilieps tiek paskolų turintiems gyventojams, tiek verslui.
Todėl daugelio įmonių laukia bankrotas.
„Jei norma nebus pakeista, numirs visi verslai. Bus blogiau nei 1991-aisiais.
Mes turime apsčiai paskolų, o bankai ims didinti savo maržas, nes sutartyse numatyta tokia galimybė pasikeitus situacijai“, – pasakojo daugelyje Rusijos regionų nekilnojamojo turto projektus įgyvendinančios bendrovės „RKS Development“ įkūrėjas Igoris Sagirianas.
Anot jo, būsto paklausa dabar didžiulė, žmonės nori investuoti vis nuvertėjančius rublius, tačiau kainos jau irgi pakilo apie 30 proc.
„Mes praėjusį ketvirtadienį (taip jau sutapo) išplatinome obligacijų už milijardą rublių. Su 15 procentų metinių palūkanų.
Tai gerai, kad rubliais. O ką dabar daryti tiems, kurie yra išplatinę obligacijas eurais?“ – klausė I.Sagirianas. („Novaja gazeta“, „Spiegel.de“, LR)
Gresia tikras sugrįžimas į sovietmetį
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ ekonomistas:
„Rusija didžiąją dalį prekių, nemažai buitinės technikos ar automobilių gabena iš kitų šalių.
Ši šalis 80 proc. importuoja iš ES ir Kinijos ir eksportuoja 80 proc. žaliavų.
Tokia ta Rusijos ekonomika – už pinigus, kuriuos gauna eksportavusi žaliavas, perka prekes, nes pati nepasigamina.
Nors Rusijoje yra keletas įmonių, gaminančių automobilius, neaišku, ar esant tokioms sankcijoms jos galės veikti – galbūt vadovai bus priversti jas uždaryti.
O kokia nors smulkioji ar vidutinė įmonė, gaminanti sūrį, tikrai jo nebeeksportuos į Rusiją. Jai nereikia tokio galvos skausmo, kai rizika dirbti su tokia šalimi smarkiai išauga.
Juk gali nuvežti prekes, bet nebegauti pinigų. Tai kam tada vežti? Tikrai nemaža dalis prekių iš lentynų prapuls, tai lyg grįžimas į sovietmetį.“
