Mažins plėtros planus
Saulės modulių gamybos ir įrengimo bendrovės „Solet Technics“ generalinis direktorius Andrius Karazinas portalui lrytas.lt sakė, kad kol kas tik vienas bendrovės klientas sustabdė elektromobilių įkrovimo stotelių įsigijimą. „O šiaip kol kas viskas yra gerai. Netgi, sakyčiau, susidomėjimas mūsų produkcija auga – žmonės supranta, kad šiandien energetinė nepriklausomybė yra svarbi kaip niekad“, – pastebėjo jis.
Artimiausiu metu bendrovėje pokyčių, reaguojant į karą Ukrainoje, nėra planuojama, nes kol kas, anot direktoriaus, visiškai neaišku, kuo viskas baigsis. „Labai palaikome Ukrainą, bet taip pat reikia turėti omenyje, kad dėl dabartinės situacijos kalti ne žmonės, o valstybių vadovai, ir žmonės dėl jų sprendimų neturi kentėti. Priklausomai nuo to, kaip viskas išsispręs, žiūrėsime, ar galima turėti kažkokių santykių su tomis šalimis, ar ne“, – svarstė A.Karazinas.
Miško valdymo ir investavimo platformos „Foros Global“ vykdantysis direktorius Justas Kaveckas sakė, kad įmonė kol kas didelių pokyčių nejaučia, tačiau mano, kad teks šiek tiek mažinti bendrovės plėtros planus. „Taip pat manome, kad turės brangti mediena dėl Rusijos ir Baltarusijos rinkų užsidarymo“, – prognozavo jis.
Spartės būsto kainų augimas
Įvykiai Ukrainoje nekilnojamojo turto (NT) rinkai Lietuvoje turėtų turėti trumpalaikes ir tikrai ne dramatiškas pasekmes, mano NT plėtros bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Specialistas esamas nuotaikas lygina su COVID-19 pandemijos pradžia, pirmuoju karantinu. Kaip ir dabar, taip prieš dvejus metus lietuviai susidūrė su situacija, su kuria nemaža dalis jų nebuvo susidūrę.
„Konflikto pradžioje iki savaitgalio fiksavome sumažėjusį užklausų ir kontaktų skaičių, tačiau, skirtingai nei prasidėjus pirmam karantinui, jis nebuvo nukritęs iki minimumo ir po savaitgalio vėl kyla. Net pačiomis pirmomis karo dienomis bendrovė pasirašė būstų pirkimo preliminariųjų sutarčių. Tai rodo, kad nepaisant situacijos pirkėjai atsisakyti pirkti būstą neskuba“, – tvirtino Š.Tarutis.
Jo teigimu, klausimų iš klientų tiesiogiai dėl konflikto kol kas nesulaukiama daug, šiems tiesiog rūpi, ar statybos projektuose vyksta toliau. „Statybos darbai tęsiami, su partneriais atsiskaitoma kaip įprastai, o mūsų projektuose rusiškų ar baltarusiškų medžiagų dalis nėra reikšminga.
O su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis, brangstančiomis medžiagomis ir panašiais iššūkiais mūsų pirkimų skyrius efektyviai tvarkytis mokosi jau dvejus metus“, – tikino bendrovės investicijų ir analizės vadovas.
Vertindamas esamą kapitalo ir pasiūlos struktūrą Vilniaus pirminėje rinkoje Š.Tarutis akcentuoja faktą, kad būsto rinka didelio spaudimo nepatirs, nes sostinėje nėra daug pastatytų ir dar neparduotų projektų, tai didelių supurtymų rinkai neatneštų – tiesiog nėra stovinčių ir „valgyti prašančių“ pastatytų ir neparduotų butų.
Iššūkių sukelti gali medžiagų ir darbo jėgos trūkumas, tačiau šios rizikos toli gražu nėra naujiena. „Trūkinės tiekimo grandinės, dalis medžiagų taps nepasiekiamos, nes nebebus sertifikuojamos ES, o tai toliau didins būstų savikainą.
Spaudimą ir šioje vietoje mažina pasiūlos konjunktūra: fiksuojant stiprų kainų augimą, plėtotojai suprato, kad ankstyvoje stadijoje išparduoti turtinius vienetus yra pavojinga. Dėl to šiandien rinkoje nėra daug projektų, kurie išparduoti net nepradėjus statyti“, – aiškino jis.
Iš kitos pusės, jis įžvelgia naujų galimybių: Lietuva – populiari kryptis ukrainiečiams atvykti dirbti. Dabartinėje situacijoje, fiksuojant jau daugiau nei pusę milijono pabėgėlių, tikėtina, dalis jų liks Lietuvoje ir kurs gyvenimą čia. Greičiausiai pradžioje būstą jie nuomosis, bet vėliau ieškos ir nuosavo.
Specialistas primena, kad viena didžiausių Vilniaus būsto rinkos klestėjimo priežasčių – pozityvi demografija, siekianti iki 10 tūkst. gyventojų metinį prieaugį, ir augantis darbo užmokestis, sudarantis galimybes apsirūpinti būstu. Žinoma, šie faktoriai gali paspartinti būsto kainų augimą, kuris gali būti staigesnis nei anksčiau prognozuoti 8–10 proc.
Mato kelis scenarijus
Tuo metu NT bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas mano, kad net neįmanoma kalbėti apie vasario mėnesį nesvarstant apie tai, ką matysime kovą. „Artimiausiais mėnesiais tikėtini kardinaliai skirtingi scenarijai – tiek rinkos sustojimas, tiek aktyvumo šuolis.
Pirmiausia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą užsidaro iš karto trys rinkos, kuriose buvo įsigyjama dalis statybos medžiagų. Alternatyvos bus ne tik brangesnės, bet jas dar reikės ir rasti. Būsto pirkėjai, antrinės rinkos pardavėjai į neapibrėžtumą paprastai reaguoja vangumu – neperka ir neparduoda.
Kita vertus, situacija šiandien santykinai aiškesnė nei pandemijos pradžioje, kai buvo neaišku, kuria kryptimi judės kainos, kokiomis sąlygomis galėsime grįžti į įprastą gyvenimo būdą ir koks bus galutinis viso to poveikis ekonomikai. Dabar aišku, kad kainos didės. Ne tik statybos medžiagų, bet ir energinių išteklių, su jais susijusių prekių, todėl siekiantys apsaugoti savo lėšas gali įsigyti turto.
Tačiau kainų pasiutpolkė gali pakoreguoti ir bazines palūkanų normas, dėl ko gali brangti paskolos ir mažėti būsto įperkamumas. Mažėjantis būsto įperkamumas turėtų mažinti kainų augimą, jei tas mažėjimas bus apskritai įmanomas dėl išaugusios savikainos“, – teigė jis.
Lietuva užsienio investuotojams – padidintos rizikos šalis
Nors sankcijos Rusijai Lietuvos beveik nepalietė, bet ilgainiui gali būti, kad užsienio investuotojai ims dar atsargiau žiūrėti į Lietuvą, su portalu lrytas.lt savo nerimu dalijosi ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis. „Kadangi santykiai tarp ES ir Rusijos pablogėjo, o Lietuva ribojasi su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, kuri yra Rusija, gali būti, kad užsienio kapitalo verslas pradės į Lietuvą žiūrėti kaip į padidintos rizikos šalį iki tol, kol tas konfliktas nenurims“, – svarstė jis.
Anot R.Rudzkio, Ukrainos puolimas buvo netikėtas visiems – nors amerikiečiai apie tai ir perspėjo, bet net patys ukrainiečiai tuo netikėjo. Tad dabar verslui ir analitikams reikia pirmiausia atsipeikėti ir viską apgalvoti.
„Kadangi buvo šitaip apsirikta su Ukraina, tai jau ir Lietuva tampa padidintos rizikos šalimi. Taip, mes NATO nariai, bet ką gali žinoti, kas tam Putinui šaus į galvą? Būtent šitaip gali galvoti Vakarų investuotojai. Jie galvos: „Ai, dėl viso pikto gal geriau ne Lietuvoje, kuri čia ribojasi su Rusija, atsidaryti gamyklą, o Slovakijoje, Čekijoje...“ Kol kas tai yra vienintelė bloga karo Ukrainoje pasekmė Lietuvai“, – mano profesorius.
Visgi pamatyti visas karo pasekmes reikia daugiau laiko, teigia jis. „Verslas turi ketvirtines sutartis. Ar jis gali staiga jų nebevykdyti? Negali. Žaibiškai pradėti mažinti investicijas? To nepastebėsime per kelias dienas, tik po kokio pusmečio pamatysime, kad, pavyzdžiui, planavę plėsti gamybą pristabdė tokius planus“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis svarsto, kad jeigu karas pasibaigs už 2 savaičių, tuomet Lietuvos verslininkai savo ryšius Rusijoje galbūt dar galės išsaugoti. Bet, jeigu konfliktas tęsis pusmetį ar ilgiau, tada ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos greičiausiai išnyks visiškai. „Nepaisant to, kad esame artimi geografiškai, beveik neturime kalbos barjero. Labai liūdna“, – apgailestavo R.Rudzkis.
Taip pat jis baiminosi, kad dėl karo Vakaruose labai sustiprėjo antirusiškos, o Rusijoje – antivakarietiškos nuotaikos. „Rusijoje tų nuotaikų tikrai padaugėjo dėl labai griežtų sankcijų – kam gali patikti, kai faktiškai konfiskuoja tavo kelis šimtus milijardų dolerių?
O Vakarams tai išvis šokas – į kitą šalį įvedė kariuomenę! Tokios priešiškos nuotaikos verslams tikrai trukdo. Taip kad tikrai Lietuvos verslininkai arba pasitrauks iš Rusijos, arba bent jau neplėtos ten verslo. Rusai Vakaruose elgsis lygiai taip pat“, – prognozavo profesorius.
Šliūkštels žibalo į infliacijos ugnį
Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad tiek Rusija, tiek Ukraina yra reikšmingos maisto žaliavų rinkos žaidėjos. Kadangi dėl karinio konflikto vienareikšmiškai sumažės javų pasiūla, dėl ko šių žaliavų kainos jau dabar labai sparčiai kyla nuo ir taip jau aukšto kainų lygio.
„Taip pat brangsta nafta – jos kaina jau viršija 100 dolerių už barelį – ir kitos su šiomis ekonomikomis susijusios žaliavos. Visa tai mus visus palies dar aukštesnėmis kainomis ir į infliaciją įlies dar papildomai žibalo.
Bet dabar bet kokiu atveju jau nebe pinigai yra vertybinė valiuta – kai Europoje vyksta karas, ji turi mobilizuotis ir toliau gniaužti Rusijos ekonomiką netgi energetinėmis sankcijomis ir šitaip stabdyti konfliktą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistė.
