Ukrainai antrą savaitę grumiantis dėl išlikimo, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkes imtis papildomų sankcijų prieš Maskvą, įskaitant jos naftos ir dujų sektoriaus boikotą.
Anksčiau sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą.
Tačiau Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką.
„Nebūtų jokios prasmės, jei po trijų savaičių sužinotume, kad Vokietijoje elektros liko vos kelioms dienoms ir todėl turime atsisakyti šių sankcijų“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.
Per kitą interviu ministrė pridūrė, kad Vokietija pasirengusi „mokėti labai labai didelę ekonominę kainą“, tačiau „jeigu rytoj Vokietijoje ar Europoje užgestų šviesos“, tai „tankų nesustabdytų“.
Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio kuro. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris taip pat skeptiškai vertino galimą naftos draudimą.
„Neturėtume riboti savo galimybių save palaikyti“, – sakė jis laikraščiui „Bild“.
Europos ir Didžiosios Britanijos gamtinių dujų kainos praėjusią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų. Naftos kaina taip pat toliau auga. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo iki beveik 140 dolerių už barelį – aukščiausio lygio nuo 2008 metų.
Užuot skelbus Rusijos energijos boikotą, G-7 naujų sankcijų paketu turėtų smogti oligarchams, susikrovusiems turtus Vladimiro Putino prezidentavimo metu, sakė Ch. Lindneris.
„Lobę iš Putino ir vogę Rusijos žmonių turtą, be kita ko, ir dėl korupcijos, negali toliau mėgautis savo gerove mūsų Vakarų demokratijose“, – sakė ministras televizijai ARD.
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė įtraukė daugiau rusų oligarchų į juodąjį sąrašą su Kremliumi siejamų verslininkų, kuriems Europos Sąjunga jau taiko sankcijas.
Tą pačią dieną Paryžius pranešė Prancūzijos Rivjeroje areštavęs Rusijos valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vykdomojo direktoriaus Igorio Sečino prabangią jachtą.
Rusija jau sulaukė virtinės sankcijų, skirtų atkirsti ją nuo tarptautinės finansų sistemos.
V. Putinas prilygino šias baudžiamąsias priemones karo paskelbimui.
JAV Kongresas siekia apriboti prekybą su Rusija
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, kad Kongreso žemieji rūmai nagrinėja teisės aktus, numatančius dar labiau izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, be kitų dalykų, uždraudžiant importuoti į JAV rusišką naftą ir energetikos produktus.
Jungtinėse Valstijose sparčiai kylant benzino kainai, prezidento Joe Bideno administracija iki šiol neragino uždrausti rusiškos naftos importą.
Sekmadienį vakare paviešintame laiške demokratams N. Pelosi rašo, kad priėmus svarstomus teisės aktus būtų nutraukti įprasti prekybos ryšiai su Rusija bei Baltarusija ir pradėtas Rusijos šalinimo iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesas.
N. Pelosi sakė, kad Atstovų Rūmai taip pat uždegs žalią šviesą J. Bideno administracijai padidinti rusiškų prekių importo tarifus.
Kongresas rengiasi šią savaitę pritarti J. Bideno administracijos prašymui skirti 10 mlrd. JAV dolerių (9,15 mlrd. eurų) humanitarinei, karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai, sakė demokratė.
Apie tai svarsto ir Japonija
Nuo naftos importo priklausoma Japonija taip pat diskutuoja dėl galimo rusiškos naftos importo stabdymo. Apie tai pirmadienį pranešė japonų naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi vyriausybės šaltiniais.
Ministras pirmininkas Fumio Kishida parlamente pabrėžė būtinybę kartu su Vakaris reaguoti į Rusijos invaziją į Ukrainą. JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pieš tai užsiminė apie naujas baudžiamąsias priemones prieš Maskvą: Vašingtonas su Europos sąjungininkėmis tariasi dėl galimo rusiškos naftos importo stabdymo.
„Neturėtume manyti, kad tai kažkieno kito Europoje problema. Tarptautinė tvarka, kuri apima ir Aziją, supurtyta“, – pabrėžė F. Kishida.
Japonija jau ėmėsi sankcijų prieš Rusiją. Jo vyriausybė, anot premjero, įdėmiai stebės ir Rusijos bei Kinijos, kurios palaiko glaudžius santykius, užsienio politikos veiksmus. Japonų žiniasklaida spėlioja, kad vyriausybė Tokijuje, metų pabaigoje peržiūrėdama nacionalinę saugumo strategiją, iš naujo apibrėš santykius su Rusija.
Pastaruoju metu Japonijos saugumo strategijos dalis buvo bendradarbiavimas su Maskva saugumo ir energetikos srityje. Tačiau dėl Rusijos pradėto karo Maskva dabar negali būti vadinama „partnere“, rašo didžiausias Japonijos laikraštis „Yomiuri Shimbun“. Dabar esą svarstoma Rusiją, kaip Šiaurės Korėją bei Kiniją, įvardyti kaip „iššūkį Japonijos nacionaliniam saugumui“.
