„Gegužės viduryje pateiksime pasiūlymą, kaip iki 2027 m. laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių, ir tam skirsime būtinus nacionalinius ir Europos išteklius“, – sakė U. von der Leyen po neeilinio ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo, sušaukto Rusijos karui Ukrainoje aptarti.
ES ir anksčiau, dar 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, buvo žadėjusi diversifikuoti energijos išteklių tiekimą. Tačiau buvo padaryta tik nedidelė pažanga, iš dalies dėl to, kad Vokietija – didžiausia Rusijos energijos vartotoja Europoje – nenorėjo supykdyti Maskvos.
Tačiau prezidento Vladimiro Putino sprendimas įsakyti praėjusį mėnesį surengti invaziją į Ukrainą viską pakeitė. Per kelias dienas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ – Vokietijos įmonių bendrai finansuojamą projektą, kuris būtų gerokai padidinęs Rusijos galimybes siųsti dujas tiesiai į Europą – sertifikavimo procesą.
Vokietija šeštadienį teigė, kad iki šių metų pabaigos sieks tapti beveik visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos.
„Kiekvieną dieną ir valandą atsisveikiname su importu iš Rusijos“, – laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ cituoja šalies ekonomikos ir klimato ministrą Robertą Haebecką. Jis nurodė, kad Vokietija iki rudens gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų anglių, o iki šių metų pabaigos – beveik visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos.
Vyriausybės renkami duomenys rodo, kad Vokietija šiuo metu iš Rusijos importuoja trečdalį naftos ir 45 proc. anglių. Tačiau šaliai būtų gerokai sudėtingiau atsisakyti rusiškų dujų, kadangi importas viršija 50 proc.
R.Haebeckas yra pasipriešinęs galimybei iš karto nutraukti visą energijos importą iš Rusijos, nes, pasak jo, tai sukeltų stygių ir paskatintų infliacijos augimą.
Daugybė šalių Rusijai paskelbė sankcijas, kai ši vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą. JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) kovo 8 dieną dar labiau sugriežtino savo sankcijas ir paskelbė atsisakančios naftos importo iš Rusijos.
