Kainos jau kandžioja
Pagrindinių statybinių medžiagų kainos yra pabrangusios jau šią minutę, pabrėžė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. Anot jo, nuolat stebima Londono akcijų birža, kurioje plienas, armatūrinis plienas, plieno lakštai jau gerokai pabrangę.
Kovo 8 d. BNS pranešė, kad pirmadienį aliuminis pabrango iki 3739 eurų už toną, paladžio kaina pasiekė 1129 eurus už toną, o nikelio kaina sumušė rekordus – šio metalo kaina pašoko 90 proc. ir šiuo metu siekia 50372 eurus.
Vis tik kainų kilimas ženklus ne tik metalų, bet ir kitų statybinių žaliavų rinkose. Kaip sakė D.Gedvilas, statybinių medžiagų tiekėjus didinti kainas privertė ne tik karas Ukrainoje, bet ir išaugę energetikos kaštai statybinių medžiagų gamyboje.
„Statybininkai negali sužinoti kainos, tai kaip jie gali pateikti pasiūlymą užsakovui, nežinodami, kokiomis kainomis gaus žaliavas? Niekas nežino, ką daryti su tais projektais, kurie dabar yra statomi“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė D.Gedvilas.
Juolab turimų žaliavų likučių Lietuvos statybų sektoriui gali užtekti mėnesiui ar pusantram – sunku nuspėti, kaip situacija vystysis toliau. Sustojus pagrindinių statybinių medžiagų tiekimui iš Rytų rinkų, stabdomos statybos, o ką jau kalbėti apie naujus projektus, situaciją komentavo pašnekovas.
Pavyzdžiui, Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas šiuo metu sustabdytas. Pašnekovo skaičiavimais, dėl pabrangusių žaliavų, šio projekto užbaigimui reikėtų permokėti 20–30 mln. eurų. Pasak D.Gedvilo, tai gali lemti šildymo pabrangimą vilniečiams, tačiau neužbaigti statybos projektai yra nuostolis valstybei.
„Tai gali paveikti ir mūsų vystomų projektų savikainą, ir statybos grafikus“, – BNS patikino NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovas Julius Davidonis. Taip pat jis teigė, kad šiuo metu klientų užklausų srautas sumažėjęs, tačiau procesai nestoja.
Statybos industrijos asociacijos vadovas ir Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesorius Gintautas Skripkiūnas lrytas.lt taip pat patvirtino, statybų produktai brangsta tiek dėl politinių problemų, tiek dėl išaugusių energetinių kaštų pagrindinių statybinių medžiagų gamyboje.
Prof. G.Skripkiūnas akcentavo, kad nors statybų kaina vis didėja, poreikis kol kas nemažėja. Tiesa, artimiausiu metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje turėtų normalizuotis.
Prasidėjus karui Ukrainoje naujienų agentūra BNS pranešė, kad metalą ir medieną iš Rusijos vežančios įmonės jau tada susidūrė su sunkumais: produkcija pabrango, sunku vykdyti įsipareigojimus klientams, o logistika tapo neįmanoma. Metalai per savaitę nuo karo pradžios Ukrainoje pabrango bent 15 proc., tuomet teigė įmonių atstovai.
Lietuvoje yra ir tokių įmonių, kurių veikla dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Rusijai, stipriai nenukentėjo, nes verslo partneriai ir žaliavų tiekėjai nėra Rytų valstybės, tačiau pastebi, kad konkurentams situacija nepavydėtina. Pavyzdžiui, gelžbetonio, polistireno, betono gamybos ir statybos bendrovės „Gelmesta“ vadovas Donatas Jankauskas portalui lrytas.lt teigė, jog šiuo metu išties kebliausia problema ta, kad iškrito didžiausios rinkos dalyvės – Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
Kaip pastebėjo D.Jankauskas, kitų šalių importas į Lietuvą procentaliai sudaro nedidelę dalį – didžiausios įtakos turi būtent Rytai, todėl žaliavų kainos šoktelėjo dvigubai ir kainodaroje atsidaro dideli skirtumai.
Didžiausi pokyčiai pastaruoju metu vyksta su metalų kainomis, teigė D.Jankauskas. Jo pastebėjimais, šių žaliavų kainos per daugiau nei savaitę paaugo apie 100 proc.
Vis tik pašnekovo vadovaujamai įmonei užtenka žaliavų iš Lietuvos ir kitų užsienio rinkų. Tačiau neišvengta ir dujų brangimo – perkamos žaliavos gamybai pabrango ir dėl energetikos.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, juodujų metalų importas iš Rusijos pagal vertę Lietuvoje užėmė antrą vietą, o mediena atsidūrė trečioje vietoje.
Lietuva skylių neužkamšys
Atsivėrusios pasiūlos užpildymo iš pačios Lietuvos nereikėtų tikėtis: metalų neturim, o tinkamos medienos statyboms taip pat sunku gauti, patikino D.Gedvilas. Juo labiau miškų urėdijos turi nustatytas medžių kirtimo kvotas, todėl reikiamo kiekio padengti niekaip nepavyks.
Prof. G.Skripkiūnas antrino, kad viso reikiamo žaliavų kiekio iš Lietuvos resursų gauti sunku, tačiau šalyje ir taip pagaminama gana daug pagrindinių statybinių medžiagų: cementas, betono mišiniai, mediena ir kitos medžiagos. Anot pašnekovo, kadangi patys galime apsirūpinti šiomis medžiagomis, netgi būtų galima dirbti taip, kaip ir anksčiau.
Vis tik Statybos industrijos direktoriaus teigimu, keramika, kaip viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, daugiausia importuojama iš Lenkijos ar Vokietijos rinkų, tad ir čia neturėtų būti didelio nuostolio.
Tuo tarpu apdailos ir polimerinės medžiagos, anot pašnekovo, atvyksta iš Vakarų rinkų, Italijos, Vokietijos. Situaciją dar labiau apsunkina sutrikęs statybinių medžiagų ir žaliavų tiekimas iš Kinijos.
Didžiausios problemos su metalais, patvirtino prof. G.Skripkiūnas. Kadangi metalų statybose sunaudojama daug, o Lietuvoje tokio kiekio nėra – problemų neišvengsime.
VILNIUS TECH profesorius teigė, kad pokytis rinkose gali atnešti ir teigiamų naujienų: „Kainos šiek tiek didesnės, bet nemanau, kad čia problema, nes tos prekės yra kokybiškos: jų ilgaamžiškumas yra didesnis ir net turėtų atsipirkti dėl ilgesnės eksploatacijos trukmės.“
Anot prof. G.Skripkiūno, pasikeitusios medžiagų rinkos privers atsigręžti į Vakarų Europą, tačiau kiekviena įmonė turi rasti sau tinkamą importo šalį.
Mato dvi medalio puses
„Atsivežimo klausimas yra viena medalio pusė, o jų sertifikavimas Lietuvos rinkoje yra kitas procesas. Negalima atsivežti ir pradėti naudoti“, – žaliavų importo problemą įvardijo D.Gedvilas.
Kaip akcentavo LSA vadovas, į Lietuvą atvežtos medžiagos turi būti sertifikuotos: proceso metu tikrinama gamyba, produkto kokybė. Tai užima laiko, sakė D.Gedvilas, todėl šis procesas gali dar labiau apsunkinti statybų procesus.
„Nėra taip, kad siuntų skyriuje užsakei ir atveš – tai yra ilgas procesas, galima užtrukti ir keletą mėnesių ir pusmetį, tai šiuo atveju statybininkams bus didžiulis iššūkis“, – komentavo pašnekovas.
Nepaisant to, metalų lietuviai gali ieškoti Skandinavijos šalyse, Turkijoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ar net Šiaurės Amerikos rinkose.
Vis tik D.Gedvilas akcentavo – iš Rytų žaliavas importuodavome ne tik mes, iššūkis yra ir visai Europai, o medienos, metalų, stiklo ar cemento kainos tik kils.
Prof. G.Skripkiūnas į importuojamų statybinių medžiagų klausimą žiūri kiek kitaip. Jis atkreipė dėmesį, kad medžiagų sertifikavimas Lietuvoje vyksta aktyviai. Pašnekovo skaičiavimais, akredituotų ir statybinėmis medžiagomis užsiimančių laboratorijų Lietuvoje yra apie 30. Pastarosios iki karo Ukrainoje netgi teikė paslaugas Rytams – ypač Baltarusijai.
Anot pašnekovo, jei Lietuvą statybinės medžiagos pasiekia iš Vakarų, Europos Sąjungos valstybių, tai jokios problemos nėra – medžiagų standartas yra toks pat, todėl papildomai sertifikuoti produktų, kaip kad reikėdavo anksčiau, nereikia.
