„Prezidentas pasiūlymus pateikė, opozicinės partijos taip pat yra pateikusios nemažai pasiūlymų dėl maisto kainų mažinimo. Valdantieji, turintys didžiausius institucinius pajėgumus, pateikė mažą riboto naudingumo priemonę dėl nulinio tarifo centriniam šildymui“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
„Šiandien ant stalo, be prezidento ir opozicijos pasiūlymų ir be šitos mažos priemonės, mes nieko neturime“, – pridūrė ji.
Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė pabrėžia, kad kitos Europos Sąjungos valstybės jau yra priėmusios tam tikrus antiinfliacinių priemonių paketus, todėl Lietuva, jos vertinimu, stipriai vėluoja.
„Mes snaudžiame ir atsiliekame. Sausį buvo sakoma, kad per anksti. Šiandien sakome, dar per anksti, skaičiuojame. Dėl priemonių verslui dar reikia skaičiavimo ir vertinimo dėl žaliavų, tačiau dėl pagalbos žmonėms viskas yra matoma ir reikia taikyti“, – tvirtino ji.
Vis tik šalies vadovo patarėja išsakė lūkestį, kad valdantieji dar imsis platesnės apimties pasiūlymų.
„Vyriausybė žada balandį peržiūrėti biudžetą ir priimti tam tikras priemones. Labai laukiame ir tikimės, kad jos bus ne kosmetinės, bet bus į realią politiką orientuotos priemonės“, – pažymėjo I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad, smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. eurų. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui ketina pateikti net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų.
Populiariausios tautos atstovų siūlomos PVM lengvatos – šildymui, gamtinėms dujoms, elektrai ir maistui. Tačiau yra ir kitokių pasiūlymų dėl lengvatinio PVM tarifo, pavyzdžiui, elektroninėms knygoms, menstruacinėms higienos priemonėms.
Akcizų ir PVM degalams mažinimą reikėtų apsvarstyti
I.Segalovičienė tikina, kad idėją sumažinti akcizą degalams reikėtų apsvarstyti. Pasak jos, kuras yra labai svarbi tiek paprastų žmonių, tiek verslo gyvenimo dalis ir didelės jo kainos persikelia į kitų produktų bei paslaugų kainas.
„Čia reikėtų investicijų diskutuojant, kaip turėtų būti sumažintas (akcizas degalams – ELTA) ir kiek kartų, galbūt kartu ir su kitais mokesčiais. Mes matome, kad būtent akcizai yra ta liūto dalis, kurią vadybinant būtų galima sumažinti mokesčius“, – teigė I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad sumažinus degalų kainas, Lietuva gali padidinti arba išlaikyti stabilesnį kuro vartojimą bei atkovoti rinką iš tokių šalių kaip Lenkija. Anot jos, taip galėtų būti labiau papildytas valstybės biudžetas.
„Tie dalykai yra vienas su kitu susiję ir savaime akcizo mažinimo nereikėtų bijoti, bet turėtume lygiagrečiai suprasti, kad šis klausimas turėtų būti suprantamas kaip laikinas. Lietuva vis dėlto yra įsipareigojusi ir ateityje numačiusi laikytis žaliojo kurso“, – aiškino I. Segalovičienė.
Prezidento vyriausios patarėjos manymu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) degalams mažinimas taip pat yra klausimas, kuris galėtų būti ant stalo ir turėtų būti svarstomas.
„Kaip minėjau, akcizas ir PVM yra tie du instrumentai, tačiau PVM klausimas yra stipriai susijęs su Europos Sąjungos (ES) politika. Turėtume pirmiausia turėti diskusiją su ES bei priimti sprendimus konsultacijų būdu, suderintus su ES“, – tikino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad siekiant stabdyti kainų kilimą, didinti gyventojų perkamąją galią siūloma sumažinti akcizus degalams – benzinui ir dyzelinui.
Tai numatančią Akcizų įstatymo pataisą įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kartu su kitais opozicijai atstovaujančiais parlamentarais.
Jeigu Seimas pritartų, akcizas 1 tūkst. litrų benzino sumažėtų nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelino – nuo 372 iki 330 eurų ir siektų ES minimalų tarifą.
Projektą parengęs ekspremjeras A. Butkevičius sako, kad akcizo mažinimas stabdytų kainų kilimą, didintų šalies gyventojų perkamąją galią. Jo teigimu, akcizo sumažinimas degalams sumažintų gyventojų paskatas įsigyti kurą kaimyninėse šalyse.
