„Neapibrėžtumas rinkose yra pernelyg didelis, kad šiandien būtų galima pasakyti, kokie sprendimai bus konkrečiai padaryti, tačiau Vyriausybė rengia papildomą paketą, kuris turbūt atlieps ir šiek tiek augančias žmonių pajamas, ir padės tvarkytis su augančiomis šildymo ir elektros kainomis“, – komentuodama, ar bus mažinimas akcizas degalams, LRT ketvirtadienį sakė finansų ministrė.
Pasak G.Skaistės, Vyriausybė taip pat svarsto galimybę kompensuoti dalį gyventojų išlaidų už elektrą ir dujas, taip pat už centralizuotą šildymą kitą sezoną.
„Natūralu, kad šioje vietoje nepritaikius intervencijos, žmonėms išlaidos šildymui, elektrai augtų kelis kartus ir akivaizdu, kad našta nėra pakeliama – tam tikrų intervencinių priemonių valstybė turi imtis. Klausimas, kiek valstybė pajėgi šiuo metu įsikišti į rinką ir kokią dalį naštos prisiimti“, – sakė ministrė.
„Tie skaičiavimai atliekami, artimiausiu metu tikrai pateiksime savo siūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją, bet elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams iki liepos 1 dienos nesikeis, todėl sprendimų paieškai dar yra šiek tiek laiko“, – pridūrė G.Skaistė.
Ministrė pripažino, jog ankstesnes Vyriausybės prognozes dėl infliacijos piko pakeitė karas Ukrainoje.
„Žvelgiant į prieškarinį laikotarpį tikrai tikėjomės, kad šildymo sezono pabaigoje energijos prekių kainos stabilizuosis – tai reiškia, kad infliacijos pikas būtų pasiektas vasario mėnesį, dabar matome, kad situacija visai kita ir dujų kainos verčia imtis papildomų sprendimų kitam šildymo sezonui“, – sakė G.Skaistė.
„Infliacija tikrai išliks pagrindiniu iššūkiu šiais metais“, – pridūrė ji.
Finansų ministrė atmetė prezidento kritiką, jog Vyriausybė delsia pristatyti finansinės pagalbos priemones, nes, G.Skaistės teigimu, reikia paskaičiuoti, kurios kompensacinės priemonės yra prasmingiausios.
„Reikia suprasti, kad žmonės gelbėjami jų pačių pinigais“, – sakė ministrė.
Premjerė I.Šimonytė trečiadienį kartojo, kad žmonėms galėtų būti mokamos kompensacijos ne tik už centralizuotą šildymą ir karštą vandenį, bet ir elektrą bei dujas, o visas antiifliacinis paketas, pasak jos, bus kartu su biudžeto pataisomis bus svarstomas balandį.
Prezidentas G.Nausėda trečiadienį pareiškė, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai bei delsimas priimti kainas mažinančias priemones.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius sako, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 procentų.
I.Šimonytė: biudžetas deficitinis
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškina, kad, prieš priimant konkrečius sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, ekonominių prognozių būtina sulaukti tam, kad paaiškėtų, kokį skolos lygį gali pakelti valstybė. Premjerė pažymi, kad argumentai, esą valstybės išlaidas galima drąsiai didinti, kadangi dėl infliacijos išaugs ir biudžeto pajamos, nėra pagrįsti.
„Svarbu matyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir atitinkamai kokį mes papildomą skolos lygį galime prisiimti. Todėl, kad čia yra daug dalinančių viršplanines pajamas ir biudžeto perviršį – jokio perviršio biudžetas neturi. Biudžetas yra deficitinis“, – ketvirtadienį kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad didesnis, nei planuota, valstybės pajamų surinkimas gali būti tik laikina tendencija.
„Tai, kad yra viršijamas dviejų mėnesių planas, žinoma, gerai, bet kadangi ekonomikos konjunktūra dėl karo ir dėl kitų priežasčių veikiausiai keisis į neigiamą pusę, drįsčiau abejoti, kiek tas perviršis išsilaikys iki metų pabaigos. Todėl reikia atlikti labai detalius vertinimus“, – tvirtino ji.
Pasak premjerės, prieš priimant sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, sulaukti ekonomikos prognozių ne mažiau svarbu ir siekiant pamatyti naftos kainų tendencijas. Vis tik ji patikino, kad, pamačius galimą šalies ūkio raidos scenarijų, atitinkami sprendimai tikrai bus priimti.
„Manau, kad tų priemonių gali būti visokių. Ir tų, kurios susijusios su žmonių pajamomis, ir tų, kurios susijusios su kompensacijomis, ir tų, kurios susijusios su kainų reguliavimu, ten, kur valstybė kainas reguliuoja“, – tvirtino I.Šimonytė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Ketvirtadienį Seimas spręs, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 298 mln. eurų., taip pasiekiant 2,52 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.
Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Šį projektą ketvirtadienį taip pat svarstys Seimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.
