„Labai dažnai pasitaiko, kad būna ir vienos moterys su vaikais, tai jiems išvis sunku – jei savininkui pasakau, kokia situacija, jie meta ragelį, nieko nenori girdėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo NT brokerė Jovita Aleksejūnienė.
Nuomotojų niekas neįtikina
Nors J.Aleksejūnienė patikino, kad skambinančių ukrainiečių pastaruoju metu itin daug, tai daro ir juos įdarbinusios įmonės ar kiti už juos laiduojantys asmenys.
Tai reiškia, kad yra ir tokių atvejų, kai patys lietuviai savo vardu pasirašo nuomos sutartis, tačiau bute gyvena karo pabėgėliai iš Ukrainos. Taip elgiasi vien dėl to, kad įgautų būsto savininkų pasitikėjimą, kuris šiuo metu itin žemas, dėstė NT brokerė.
Vis tik savininkams pranešus, kad išnuomotose patalpose gyvens ukrainiečiai, neretai tai vis tiek atstumia nuomotojus: jie netiki, kad bus laiku mokama nuoma, komunaliniai mokesčiai ar kad butas bus prižiūrimas.
„Jei sutartis pasirašoma su įmone, tai savininkas išvis gali būti ramus, nes ne tik bus laiku mokami mokesčiai, bet butas bus prižiūrėtas“, – patikino ji.
Įprastai tokios įmonės jau yra dalį Ukrainos gyventojų įdarbinusios arba tai ruošiasi padaryti, todėl pačios ieško gyvenamųjų patalpų. Net ir tokiu atveju būstų savininkai žiūri su nepasitikėjimu, atviravo J.Aleksejūnienė.
Pasak radijo laidos pašnekovės, ši priežastis yra dažniausiai pasitaikanti, kodėl butų savininkai nenori nuomoti būsto šios šalies gyventojams.
Visgi norinčiųjų nuomotis finansinė padėtis dažnu atveju nėra prasta. Ji pasakojo, kad atvykusieji iš Ukrainos galėtų būti suskirstyti į tris pogrupius.
Yra tokių, kurie čia atvyko nepasiruošę ir neturėdami santaupų, todėl jiems reikia papildomos pagalbos. Antrąją ukrainiečių grupę sudaro tie, kurie turi santaupų ir yra finansiškai pajėgūs išsinuomoti būstą savarankiškai. Treti – čia jau atvykę iš seniau, dabar tik priimantys gimines iš Ukrainos, todėl jie taip pat yra mokūs.
J.Aleksejūnienė sakė, jog įprastai į ją kreipiasi ukrainiečių šeimos, butus nuomojasi po 3–4 asmenis.
Ukrainiečių lūkesčiai skiriasi
„Ko tikisi ukrainiečiai? Išskirčiau dvi grupes. Vieni nori tiesiog susirasti, kur galėtų ramiai gyventi ir integruotis į visuomenę, susirasti darbus, o kiti yra pakankamai išrankūs“, – pastebėjimais dalijosi NT brokerė.
Ji pateikė ir visai neseniai įvykusį pavyzdį. Ukrainiečiams tuomet pasiūlė gan tvarkingą ir pakankamai švarų dviejų kambarių butą Vilniuje, tačiau jie atsakė: „Mes dar pagalvosim.“
J.Aleksejūnienė patikino, kad taip gali būti ir todėl, kad tokie nuomininkai nori Lietuvoje pasilikti ir ilgiau, todėl jų lūkesčiai aukštesni.
Dalis atvykusių ukrainiečių nevengia nuomos sutarties pasirašyti metams ar dar ilgesniam laikotarpiui. „Juos net perspėja, kad jei metų neišgyvens, depozitas už butą grąžinimas nebus, tačiau jie sutinka su tokiomis sąlygomis“, – komentavo pašnekovė.
Vis tik dauguma nori ar planuoja pasilikti keliems mėnesiams ar iki pusmečio, sakė NT brokerė.
Anot J.Aleksejūnienės, buto ieškantys ukrainiečiai mėnesiui skiria nuo 300 iki 600 eurų, atskaičius komunalinius mokesčius. Matyt, ši dalis žmonių spėjo pasitaupyti, pastebėjimą pateikė NT brokerė.
Visgi surasti tinkamą butą su nuolaidesniu savininku šiuo metu itin sunku. Todėl NT brokerė savo iniciatyva įkūrė ir grupę feisbuke, kurioje ukrainiečiai gali patys susirasti, kas sutiktų jiems išnuomoti būstą.
