„Užimtumo tarnyba drauge turi begalę verslo pasiūlymų, dirba su tais žmonėmis ir toliau kad ir kokioje savivaldybėje jie apsigyventų. Žinoma, sėkminga galimybė rasti darbą yra neatsiejama nuo to, ar bus kam pasirūpinti vaikais, ar bus švietimo paslaugos arti tų žmonių, ar bus darželiai, ikimokyklinio ugdymo paslaugos ir panašiai“, – pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje žurnalistams teigė M. Navickienė.
„Čia glaudžiai dirbame su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes visos šios aplinkybės lems galimybę žmogui integruotis į darbo rinką, o noro tikrai jaučiame, kad yra daug“, – pridūrė ministrė.
Politikė atmetė verslo kritiką dėl esamų biurokratinių kliūčių įdarbinant karo pabėgėlius. Pasak jos, daug kliūčių jau yra panaikinta, nereikia laukti jokio statuso ir žmogui tik užsiregistravus, jis iš karto gali eiti į darbą.
„Biurokratinių kliūčių, man atrodo, yra vis mažiau ir mažiau. Jei yra kažkokių specifinių dalykų, tai visus juos mes galime diskutuoti, bet dabar nei kalbiniai reikalavimai nebėra taikomi šiai žmonių grupei, nei kažkokie kiti labai perdėti biurokratiniai reikalavimai, mano įsitikinimu“, – tvirtino M. Navickienė.
Ji teigia, kad šią paramą prilyginti išmokai, kuri buvo skirta nelegaliai sieną kirtusiems migrantams, nėra korektiška. Anot jos, 150 eurų parama yra padėka ir papildoma paskata piliečiams už savanorystę, tuo tarpu nelegalios migracijos metu išmoka buvo skirta siekiant sustabdyti hibridinę ataką.
„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą“, – pirmadienį pristatydama siūlomą kompensacijų Lietuvos gyventojams, priimantiems ukrainiečius, modelį, kalbėjo ministrė.
„Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją. Bet kuriuo atveju net ir esančiai paskatai, tikslas, kad tie žmonės greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų savimi pasirūpinti“, – pridūrė ji.
Anot M. Navickienės, siūloma išmoka – tai paskata ir padėka Lietuvos piliečiams ir toliau padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
„Ilgalaikio apgyvendinimo planai yra dabar su savivaldybėmis organizuojami tokiu būdu, kad kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos. (...) Tai tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina trims mėnesiams išmoka yra ir padėka, ir papildoma paskata“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį informavo, jog už savo namuose apgyvendintus nuo karo bėgančius ukrainiečius gyventojai galės gauti išmokas.
Už pirmą karo pabėgėlį bus mokama 150 eurų, dar po 50 eurų valstybė išmokėtų už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį.
Kompensacija būtų išmokama nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ukrainiečius priėmę gyventojai galėtų ją gauti ilgiausiai tris mėnesius.
Ministerija viliasi, kad tiek laiko užteks karo pabėgėliams Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą.
Opozicija siūlymą pasitiko gan skeptiškai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstiečių“ partijos narys Aurelijus Veryga kėlė klausimą, kodėl nelegaliai sieną kirtusiems migrantams suma buvo keliskart didesnė.
„Tik priminsiu, kad nelegalių migrantų, stumtų į Lietuvą per Baltarusiją hibridinės atakos metu, skatinimui išvykti buvo skiriama 1000 eurų išmoka vienam asmeniui, plius lėktuvo bilietas. O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka“, – teigė A. Veryga.
