„Reikėtų pasakyti pirmiausia tai, kad stabdyti turime ne vilkikus, o prekybą, tai yra pagrindinis dalykas, nes vilkikai atspindi ir kitą labai svarbų visos ES įsipareigojimą, tai yra tranzitą į Kaliningrado sritį. Prezidentas sieks, kad ES šie sprendimai būtų įgyvendinti ir šiandien matome tikrai didelę pažangą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I.Segalovičienė.
Prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais pažymi, kad labai svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Anot jos, stabdant prekybą su Rusija natūraliai sustos ir vilkikų iš Rusijos judėjimas per Lietuvą.
„Patys verslai priima sprendimus dėl vartojimo prekių tam tikrų klausimų, stabdo savo verslus vienas paskui kitą. Tuo tarpu tranzitas į Kaliningrado sritį šiandien turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio ES sprendimo. Tokį sprendimą turi priimti ES ir Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų bei tvarkyti viską teisingai, pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžė I.Segalovičienė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti ES sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje.
Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau, pareiškė jis šeštadienį lankydamasis Liubičove netoli Varšuvos, praneša agentūra PAP.
Tai turėtų apimti draudimą Rusijos laivams su rusiškomis prekėmis įplaukti į Europos jūrų uostus ir draudimą gabenti prekes sausuma, sakė M.Morawieckis.
G.Landsbergis ragina įvesti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina palaikąs sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Anot jo, sankcijos galėtų būti taikomos ne visam sektoriui, o atskiriems jo segmentams.
„Jei kalbame apie visą sektorių, suprantu, kad tai gali būti šiek tiek per sunku, bet galime pradėti nuo naftos, kuri atneša didžiausias pajamas į Rusijos biudžetą. Taip pat sankcijas galime įvesti anglies pramonei, bet galime jų neįvesti dujoms, kurias mūsų partneriams šiuo metu sunkiausia atiduoti“, – antradienį interviu CNN teigė G.Landsbergis.
Ministras aiškino, kad ES dar nėra sutarta dėl sankcijų energetikos sektoriuje, tačiau jis nori perspėti partnerius, kad jie nebūtų patiški. Anot jo, Vakarai negali pasijausti patiškais anksčiau už kare kovojančius ukrainiečius.
„Ukrainiečiai vis dar kovoja, todėl turime kovoti kartu su jais, o vienintelis ginklas, kurį turime, yra sankcijos, todėl turėtume jas pritaikyti. Jie neatsitraukia, kodėl mes turėtume? Manau, kad dabar labai svarbus metas ir istorija nebus lengva tiems, kurie pavargo“, – pabrėžė politikas.
G.Landsbergis aiškino, kad Vakarai turėtų kalbėti apie aiškią pagalbą, jei Rusija Ukrainoje panaudotų cheminį ar biologinį ginklą. Pasak jo, tokiu atveju būtų galima didesniu galingesnių ginklų tiekimu ukrainiečiams leisti patiems užsidaryti savo šalies oro erdvę.
„Dabar vertėtų kalbėti apie „raudonąsias linijas“. Mes turime kalbėti labai aiškiai, pavyzdžiui, jei Rusija eskaluos konfliktą panaudodama masinio naikinimo ginklus, tuomet Vakarai turėtų būti pasiruošę apginkluoti Ukrainą papildomais ginklais“, – sakė ministras.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, JAV ir ES kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.
Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.
Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma dujas ir naftą.
