Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.
Išankstinis mėnesinis – kovą, palyginti su vasariu – vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, siekė 2,4 proc.
Infliaciją augino degalų ir maisto brangimas
Lietuvoje išankstinei metinei infliacijai kovą pasiekus 15,6 proc. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog tai lėmė du pagrindiniai veiksniai – degalai ir maistas. Jis skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks 15,5 proc.
„Nors biržose būta didelių svyravimų, degalinėse kovo mėnesį, lyginant su vasariu, dyzelinas yra pabrangęs daugiau nei 20 proc., benzinas – per 15 proc. Žinant, kad mėnesinė infliacija yra 2,4 proc., vien degalai sudaro pusė šios sumos – 1,2 proc. Tuo tarpu parduotuvėse kovą brango makaronai, pieno produktai, žuvis, kai kurie mėsos gaminiai“, – naujienų agentūrai BNS aiškino T.Povilauskas.
„Toks kainų šuolis parduotuvėse buvo susijęs su didesne paklausa ir plika akimi matėsi, kad maisto produktų brangimas irgi bus svarbus veiksnys tolesniam infliacijos augimui“, – pridūrė SEB ekonomistas.
Pasak T.Povilausko, balandį infliacijos augimas gali stabtelti, jei statistikai į savo skaičiavimus įtrauks Vyriausybės pritaikytą nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui.
„Jeigu statistikai pilnai jį įvertins ir perskaičiuos, balandį infliacija galėtų sulėtėti. Tokio mėnesinio pokyčio – 2,4 proc. – tikrai nepamatysime. Spėčiau, kad tuomet balandį mėnesinė infliacija siektų 1 proc., o vidutinė metinė – 15,5 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Jo teigimu, kitas svarbus veiksnys tolesnei infliacijai bus degalų kainos, kurios didžia dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.
„Jeigu karas tęsis ir bus didesnių problemų, degalų kainos gali būti ir didesnės. Laimingu scenarijumi – karas sėkmingai baigiasi ir rinka sureaguoja į tai teigiamai, tuomet kainos nebeaugs“, – sakė T.Povilauskas.
Pikas – kovą ar balandį
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 procentų. „Vidutiniu laikotarpiu, antrą šių metų pusmetį, kitais metais labai mažai tikėtina, kad ir toliau tokiais tempais augs kainos. Matome vienkartinį kainų šuolį ir jis, tikėtina, liks tokiame aukštame lygyje, bet nebeaugs tokiais tempais, kokius stebėjome pastarąjį pusmetį“, – prognozavo N.Mačiulis.
„Karas, sankcijos Rusijai – ji izoliuojama nuo išorinio pasaulio, bet yra svarbus žaliavų tiekėjas. Trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaiko kitų žaliavų gamintojai, vadinamos gavybinės pajėgos kituose pasaulio regionuose, kol perdėliojami prekių ir žaliavų tiekimo srautai, kainų šuolis, akivaizdu, kad ir dėl neapibrėžtumo stebimas“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Paslaugų brangimas Lietuvoje, pasak N.Mačiulio, su išoriniais veiksniais susijęs tik iš dalies, kiek tai lemia energetinių išteklių brangimas. Ekonomisto teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalyje auga paslaugų kainos, – didėjantys atlyginimai.
„Nuo metų pradžios beveik 15 proc. padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, sparčiai augantis vidutinis atlyginimas. Tai yra ta pati jėga, kuri šiek tiek dar pakaitina, pakelia aukščiau infliaciją“, – teigė N.Mačiulis.
