Rusija pasieks dugną po dvejų metų
ES iš Rusijos importuoja apie 140 mlrd. kubinių metrų dujų, bet Europa turi alternatyvų, kuo pakeisti rusiškas dujas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad tieks ES apie 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Tai padengs tik nedidelę dalį esamo poreikio, todėl ES žvalgosi ir į kitas šalis – Norvegiją, Azerbaidžaną, Alžyrą, Maroką.
Taip pat, pasak Ž.Maurico, pereinamuoju, iki dvejų metų, laikotarpiu Europoje bus kūrenama daugiau anglies. Ji taps dujų pakaitalu, nors tai ir nėra pats geriausias sprendimas vertinant aplinkosaugos aspektus.
Kalbama ir apie gamtinių dujų vartojimo mažinimą, taupymą, bus siekiama daugiau generuoti atsinaujinančios energetikos.
Tačiau 80 proc. viso Rusijos eksporto sudaro žaliavos – nafta ir dujos. O kol šių išteklių kainos bus aukštos ir eksportas toliau vyks, tol agresorė ir toliau gaus nemažai pajamų.
Vis dėlto Ž.Mauricas patikino, jog Rusija artimiausiu metu patirs nemenkų nuostolių dėl pasitraukusių užsienių bendrovių. Šalis negalės gauti komponentų, reikalingų gamybai, o tai atsilieps ir jų karinei pramonei.
„Rusijos ekonomika pasieks dugną po kokių dvejų metų ir palaipsniui situacija šalyje tik blogės“, – pareiškė ekonomistas.
Šiemet prognozuojama Lietuvos ekonomikos stagnacija, tačiau, kaip sakė Ž.Mauricas, po jos sugrįšime į tvaraus augimo kelią.
„Lietuvai prognozuojamas 2–3 proc. augimas, tuo metu Rusijai – 8–16 proc. kritimas šiemet ir kitais metais. Mes truputį sulėtėsime, vėliau išnirsime ir augsime, o Rusija nirs vis gilyn ir gilyn“, – palygino jis.
Dėl dujų lietuviams taip pat nevertėtų jaudintis. Kaip teigė ekonomistas, Lietuva nėra tarp pažeidžiamiausių šalių, nes turi SGD terminalą „Independence“. Jo užtenka atliepti šalies poreikius, dalį dujų net galima eksportuoti į Latviją ar Estiją, o nuo šių metų gegužės, pabaigus GIPL dujotiekį, – ir į Lenkiją.
Lengviau atsikvėpsime tik kitąmet
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą naftos kaina smarkiai šoktelėjo ir siekė net 140 dolerių už barelį. Nors dabar ši kaina yra sumažėjusi, degalinių švieslentėse skaičiai drastiškai nesikeičia. Anot ekonomisto, tai dėl situacijos neapibrėžtumo.
Visgi tikėtina, kad naujų degalų kainų rekordų šiemet daugiau neišvysime, nes Europoje paklausa dėl ekonominės recesijos, stagnacijos sumažės, o pasiūla – kiek išaugs, ypač iš JAV.
Šiemet ir centrinio šildymo kainos šoktelėjo kaip niekada, bet Ž.Mauricas ramino, kad kitą šildymo sezoną jos nebus didesnės – matysime panašias ar net kiek mažesnes sąskaitas.
Deja, kitų prekių ir paslaugų kainų augimo pikas dar gali būti nepasiektas, o ir Lietuvos turizmo sektoriaus vėl laukia sunkūs laikai, juk iki tol iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių būdavo surenkama apie 50 proc. visų turizmo pajamų.
„Šie metai tikrai bus sunkūs, turėsime didesnį, nei prognozavome, kainų šuolį ir jis truks ilgiau. Matyt, lengviau atsikvėpti galėsime tik kitąmet“, – kalbėjo ekonomistas.
