Garsus finansininkas – apie tai, kiek laiko tęsis ekonomikos šokas ir kodėl jis dar 2014-aisiais prognozavo V. Putino karą

Kasdieniai apsilankymai parduotuvėse liudija apie dažnai perrašomas maisto kainas. Būtiniausi gaminiai po vieną kitą procentą pabrangsta jau ne kas mėnesį, bet kas savaitę.

Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br>Lrytas.lt montažas.
Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br>Lrytas.lt montažas.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Būtiniausių maisto produktų kainų pokyčiai per metus.<br>ŽŪIKVC duomenys. 
Būtiniausių maisto produktų kainų pokyčiai per metus.<br>ŽŪIKVC duomenys. 
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daržovių kainos per metus padvigubėjo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daržovių kainos per metus padvigubėjo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Pasak R.Krušinsko, teks mažiau išlaidauti drabužiams, pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak R.Krušinsko, teks mažiau išlaidauti drabužiams, pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija suksis apie 10 proc.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija suksis apie 10 proc.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br> KTU nuotr.
Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br> KTU nuotr.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Duonos ir jos gaminių kainos per metus paaugo itin svariai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br> KTU nuotr.
Pasak R.Krušinsko, vieninteliai vaistai. lengvinantys infliacijos simptomus – kitoks būtiniausių prekių krepšelis.<br> KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 4, 2022, 8:05 AM, atnaujinta Apr 4, 2022, 10:53 AM

Palyginus pernykščio kovo duomenis su šių metų kovo pabaigos duomenimis, būtinųjų maisto produktų kainos smarkiai išsipūtė. Duona pabrango trečdaliu, makaronai – taip pat.

Virtų dešrelių kaina pakilo penktadaliu, broilerių – 40 proc. Pieno, kefyro kainos pasistiebė 33–40 proc.

Bulvės, kopūstai, burokėliai pabrango daugiau nei dvigubai.

Suvestinėse minuso ženklas ties produktų kainų pokyčiais per metus yra tik ties kiauliena ir karpiais.

Stebuklingų receptų nėra

Anot Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Ryčio Krušinsko, receptų vaistams, kurie išgydytų infliaciją, šiuo metu nėra. Tenka guostis tuo, kad Lietuva – ne vienintelė Europoje, kurią vargina ši bėda.

„Ekonominiai pokyčiai visada užklumpa netikėtai. Bet kai šokas atlėgsta, paaiškėja, kad mokame išgyventi.

Sukrėtimų turėjome ne vieną: tai buvo 1998-ųjų Rusijos krizė, buvo 2008-ųjų krizė, 2020-ųjų pradžioje užklupo COVID-19, dabar turime karą. Taigi gyvename ant ekonomikos svarstyklių. Infliacija – karo kaina, o mes gyvename karo rizikos zonoje.

Karas Ukrainoje keičia pasaulio ekonomiką. Matysime visuotinį brangimą. Tad vieninteliai vaistai, lengvinantys infliacijos simptomus, yra kitoks būtiniausių prekių krepšelis“, – sakė R.Krušinskas.

Ko teks atsisakyti?

Dauguma vidutines pajamas gaunančių lietuvių atostogauti į užsienį traukdavo kartą ar du per metus. Vadinasi, pasak R.Krušinsko, nebūtinosios išlaidos pirmiausia bus tos sritys, kurias teks persvarstyti, – atsisakyti kelionių, mažiau išlaidauti drabužiams, pramogoms.

„Gerų žinių šiuo šoko laikotarpiu neturiu, verslui – taip pat. Skaudu, kad įmonės dar nespėjo atsitiesti po COVID-19, o karas sukėlė kitą sunkumų bangą.

Vis dėlto manau, kad verslas ieškos būdų ir kitokių veiklos modelių, kad galėtų būti pasiekiamas vartotojams“, – svarstė profesorius.

Vertinant bendrą pragyvenimo lygį vidutines pajams gaunantys lietuviai gana brangiai mokėjo už poilsį Lietuvoje, pramogas.

„Čia ir atsiranda tas pokyčių momentas – verslas pelną gauna iš aukštos kainos ir sumažintų sąnaudų. Manau, kad tam tikruose sektoriuose teks mažinti pelningumą ir pirmiausia žiūrėti į vidaus vartojimo rinką“, – sakė R.Krušinskas.

Netiesioginis poveikis

Kainoms įtakos turi ir nutrūkusi prekyba su Rusija ir Baltarusija. „Mūsų įmonės daug eksportuoja į tas Vakarų šalis, kurios glaudžiai dirbo su Rusijos rinka. Sunku numatyti, kokia dalis mūsų eksporto sumenks dėl to, kad neliks Vakarų įmonių reeksporto į Rusiją.

Esame priklausomi nuo verslo partnerių Vakaruose.

Sankcijos Rusijai dar neseniai įvestos, todėl tikėtina, kad prireiks 2–3 mėnesių, kol verslas susivoks, ką reiškia rinkos praradimas jo prekybos partneriams.

Esu optimistas, todėl tikiuosi, kad mūsų verslui pakaks pusmečio strategijai pakeisti. O kad atprastume nuo Rusijos rinkos, prireiks dar poros ar trejų metų“, – prognozavo R.Krušinskas.

Profesorius dar 2014-aisiais, Rusijai okupavus Krymą, yra sakęs, kad Vladimiro Putino žaidimai Ukrainoje tęsis ilgiau nei metus. Ir kad vienas galimų scenarijų – karas.

„Deja, dabar jis vyksta. Ir tai iš esmės keičia Europos ir viso pasaulio ekonomiką.

Nesame izoliuoti nuo pasaulio, rinka yra globali. Tiksliai negalime pasakyti, kaip tai paveiks mūsų ekonomiką.

Vis dėlto 10 proc. infliacija, kuri planuojama šiems metams, manyčiau, nėra blogas variantas. Jeigu pavyks nuraminti rinką, o užsienio partneriai iš mūsų įmonių jų gaminius pirks panašia apimtimi, galbūt tokios infliacijos metų pabaigoje ir nebus“, – vylėsi profesorius.

Sumenkęs vartojimas tam tikroms verslo sritims „yra peilis“. Vartojimas juk užtikrina pinigų cirkuliaciją, kuri palaiko ekonomikos gyvybę.

„Bet dabar vyksta karas, purtantis po COVID-19 neatsigavusią ekonomiką. Taigi infliacijos neišvengsime, bet reikia džiaugtis tuo, kad esame euro zonoje. Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys taip pat kovos su augančiomis kainomis ir ieškos bendrų sprendimų. Neliksime izoliuoti“, – patikino R.Krušinskas.

Pateikė ir prognozę 

Anot R.Krušinsko, ekonomistų sukurti prognozavimo modeliai neapima Antrojo pasaulinio karo laikotarpio. Taigi nėra faktinių duomenų, kuriuos galėtuma būtų naudoti modeliuojant prognozes.

„COVID-19 įnešė šiek tiek žinomumo – pamatėme, kokią įtaką konkrečių šalių ekonomikai daro globalūs iššūkiai. Taip pat jau žinome, kaip žmonės elgiasi ištikus ekonominiam šokui – per pandemiją jie sustabdė vartojimą tam tikrose srityse.

Šokas, kurį sukėlė karas, verčia kelti klausimą, kuriems verslo sektoriams tai padarys didžiausią įtaką ir kaip pasiruošti, kad pokyčiai būtų kuo švelnesni.

Gerai, kad turime saulės ir vėjo gaminamą energiją, gerai, kad yra dujų terminalas. Euras taip pat yra stiprus saugiklis. Taigi lieka ekonominiai „žaidimai“ – pinigų kaina: dėl karo gyvenimas pabrangs, tad teks su tuo susitaikyti“, – aiškino profesorius.

Pasak jo, kai šokas praeis, pasikeis žmonių mąstymas, požiūris į išlaidas. Natūralu, kad verslo įmonės pakeis savo strategiją, keisis ir visa rinka. Kiek laiko visa tai užsitęs?

„Manau, kad pusmečio prireiks susivokti, ką daryti kitaip. Karo pasekmės bei pradingusi Rusijos rinka pareikalaus daugiau laiko realybei susigrąžinti, nei prireikė per COVID-19 – per pandemiją tam pakako pusantrų metų“, – teigė R.Krušinskas.

Brangsta kas savaitę

Duona yra maisto produktas, kurio kainų pokyčiams pirkėjai ypač jautrūs.

Tačiau duonos kepyklos nebeįstengia jų užspausti – nuo pernykščio pavasario iki šiol duonos kainos pakilo trečdaliu, batono – dar daugiau.

Tai lėmė ne tik pabrangusi žaliava – grūdai ir miltai. Kepinių savikainą smarkiai didino nuo pernykščio rudens smarkiai brangusi elektra, dujos, o pavymui – ir kylančios algos.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet kovo viduryje mažmeninė tamsios duonos be priedų vidutinė kilogramo pardavimo kaina Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse buvo 2,33 euro – 28 proc. didesnė nei pernai kovą.

Kilogramas batono be priedų vidutiniškai kainavo 2,1 euro – 37 proc. daugiau nei pernai kovą. Per savaitę jo kaina pakilo 4 proc.

Aukščiausios rūšies kvietinių miltų kilogramas per metus pabrango penktadaliu – vidutinė mažmeninė kaina siekė 1,1 euro.

Kviečių tonos vidutinė supirkimo kaina Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse kovo viduryje siekė 317 eurų, o tai 52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.