Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikina, kad situacija šalies statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje nėra gera. Pasak jo, kovą „Hanner“ pardavė 114 butų, 40 pardavimo sutarčių buvo nutraukta.
„Žmonės jautriai reaguoja, nežino, bijo gal dėl ateities, kai kurie žmonės neatlaiko ir nutraukia sutartis. Nėra kitos priežasties, tik karo baimė ir neapibrėžtumas dėl ateities“, – „Žinių radijui“ teigė A.Avulis.
Tuo metu „Homa“ administracijos direktorius Donatas Daunys portalui lrytas.lt sakė, kad nuo karo pradžios jie neturėjo nė vieno atšaukto sandorio, tiesa, keleto sandorių terminus teko perkelti.
„Esant tokiam neapibrėžtumui, tai visiškai normalu. Dabartiniai mūsų parduodami būstai yra baigiami statyti, todėl būsimi gyventojai yra garantuoti, jog projektas bus baigtas laiku ir tinkamai. Galime teigti, kad pardavimo procesas vyksta įprastai, tačiau pardavimo apimtys yra sumažėjusios. Ketvirtis, įvertinus esamą situaciją, buvo geras. Pardavėme 82 butus. Iš jų – 19 butų pardavėme kovo mėnesį. 27 butai buvo parduoti įmonėms, kurios įrengs ir vėliau butus perparduos antrinėje rinkoje“, – komentavo D.Daunys.
Jo vertinimu, sudėtinga dabar tiems vystytojams, kurie dar tik pradeda statyti projektus, o būstai buvo rezervuoti dar iš brėžinių. Čia yra dvi medalio pusės: statytojas, esant staigiam žaliavų šuoliui, neturėjo galimybės tinkamai įvertinti statybų savikainos, o pirkėjas, matydamas esančią situaciją rinkoje, gali ieškoti alternatyvų projektuose, kurie jau yra baigiami statyti.
Dvi savaitės tylos
Statybų specialistas iš „Statybų studijų“ Linas Mikaila individualių namų rinkoje teigia nieko itin neįprasto nepastebintis. Tiesa, pirmąsias dvi karo savaites telefonas tylėjo, nors paprastai tokiu metu kaip sykis klientai sukrunta. Minėtoms savaitėms praslinkus, kaip sako pašnekovas, tarsi kas būtų užbraukęs – vienas po kito pasipylė skambučiai su klausimais, ar yra pajėgumų darbams, kada gali pradėti statyti.
„O tie, kurie kažką jau buvo pradėję daryti iki karo, neturėjo abejonių – nutraukti darbus ir užkonservuoti ar ne. Be to, yra ir bankų sąlygos, pagal kurias projektą turi pabaigti iki tam tikro laiko. Kai prasidėjo pandemija, panika buvo žymiai didesnė. Tąkart kur kas daugiau buvo sunerimusių ir galvojančių viską stabdyti: stojo verslai, baimintasi, kad nebus piniginių lėšų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Mikaila.
Jam pačiam neteko girdėti, kad kas nors rinkoje būtų nutaręs užkonservuoti projektą. O ir tendencijų, kad paklausa kristų, statybos – stotų, nėra. Anot pašnekovo, per pandemiją žmonės suprato, kad būsto reikia, pasitaupė pinigų, nes atlyginimai augo gana neblogai. O juk 90 proc. individualių namų statybos rinkos sudaro Vilnius, Kaunas, Klaipėda.
Metalo kaina kilo dukart
Norinčių pirkti būstą yra, problema tik – statybinės medžiagos. Ypač aštri situacija šiuo metu dėl metalų. Kaip sakė L.Mikaila, metalo rinkoje šiuo metu praktiškai nėra, nes daug jo buvo gabenama iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos. Nuo karo pradžios metalo kaina šoko dukart. Tiesa, A.Avulio teigimu, baigiantis kovui, armatūrinio plieno kainos sumažėjo ir yra tendencijų, kad jos dar mažės.
Per pastarąjį laiką brango ir kitos medžiagos, tačiau jų šuolis buvo dar pakenčiamas, o štai metalo kainos – kita kalba. „Tiekėjai ieško kanalų, kalbama apie galimybę metalus gabenti iš Turkijos, galbūt pavyks kažką atsivežti dar ir iš Ukrainos. Manau, kad laiko klausimas, kada tiekimo kanalai bus atrasti, tačiau į kurį lygį grįš kaina – neaišku“, – svarstė L.Mikaila.
Bendrai individualių statybų kainos nuo pernai pavasario kilo vidutiniškai apie 25 proc. Tiek padidėjo savikaina: medžiagos, darbo jėga ir mechanizmai. Per metus, kaip skaičiuoja pašnekovas, brango viskas, vien langų kaina kilo apie penkis kartus.
Įkainiai augo ir dėl didelio darbo jėgos deficito. „Mūsų klientas – pasiturintis, jam 300-400 tūkst. eurų kainuojančio namo pabrangimas 100 tūkst. eurų, kai jį išskaidome į paskolą į mėnesį mokant 350 eurų, nėra tokie pinigai, dėl kurių atšauktų projektą. O štai jei kalbame apie mažiau pasiturintį, nežinau, kaip jam šiai dienai einasi“, – teigė statybų specialistas.
Sulėtės, bet nesustos
„Statybų studijų“ atstovui antrina „Homa“ administracijos departamento vadovas D.Daunys.
„Šiuo metu didžiausią kainų augimą matome metalų rinkoje. Išmokome COVID-19 pamokas dėl medžiagų tiekimo, todėl vasario 24 dieną reagavome greitai ir įsigijome visas reikiamas pagrindines medžiagas, kad galėtume sėkmingai užbaigti statybas.
Nors statybų greitis sulėtės, tačiau nemanau, kad bus scenarijus, kurio metu visas sektorius sustotų.
Natūralu, kad tiekėjai ir vystytojai ieško alternatyvių kelių medžiagų tiekimui, formuojasi naujos logistikos grandinės, atsiranda naujos šalys – tam reikia laiko. Žinoma, tai yra iššūkis, nei staiga užsidarė net trys žaliavų tiekimo rinkos – Baltarusija, Rusija ir Ukraina“, – sakė D.Daunys.
Anot jo, matyti, kad būsto sandėlis traukiasi, tačiau prielaidų jo ženkliam kritimui nėra, nes kartu traukiasi ir būsto pirkėjų kiekis. „Po rekordinių metų vystytojams, tikrai bus sulėtėjimas – tai galime vertinti ir kaip rinkos susibalansavimą, tvaraus augimo pradžią, kuri buvo neišvengiama“, – komentavo „Homa“ administracijos direktorius.
Konkuruos apdailininkai
D.Daunio teigimu, mažėjantis būsto perkamumas bei žema būsto pasiūla rinkoje sąlygos žemesnes įrengimų darbų kainas – tiekėjai, norėdami konkuruoti, turės mažinti darbų kainas. Taigi vyks tam tikri rinkos procesai, kurių dėka nusistovės naujos vidutinės kainos. „Nemanau, kad yra prielaidų jų mažėjimui, tai šiame sektoriuje kainos neturėtų žymiai kilti“, – prognozavo pašnekovas.
L.Mikaila pastebėjo, kad apdailos prekėms galbūt tik baltarusiškų plytelių gali pritrūkti, o daugiau visa kita keliauja iš Europos arba mūsų, vietinių, gamintojų.
Registrų centro duomenimis, pernai per pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 8,5 tūkst. būtų, šiemet tuo pačiu metu – 8,5 tūkst. Šių metų kovą, palyginti su pernykščiu kovu, visoje šalyje buvo parduota atitinkamai 3,1 tūkst. ir 3,3 tūkst. butų.
