Po kovo – liūdnos mintys
Mintys liūdnos, nes infliacija palies kiekvieną Lietuvos gyventoją, konstatavo A.Avulis. Pašnekovas pabrėžė, kad aukšta infliacija skirtingai veikia atskiras ekonomikos ir verslo šakas, bet akivaizdu, kad Vyriausybė nepadarė visko, kad infliacija nebūtų tokia didelė.
Kaip akcentavo verslininkas, infliacija Lietuvoje yra kone didžiausia visoje Europos Sąjungos (ES) ir tęsiasi jau ne pirmą mėnesį.
„Nenoriu sutikti su nuomone, kad nieko negalima padaryti – manau, reikia ir reikėjo tai daryti“, – komentavo pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją dėl šildymo kainų, mat pabrango daug kur, tačiau reikia suprasti, kad taip atsitiko dėl iškastinio kuro brangimo.
„Bet palaukit. Taigi mes Lietuvoje turime labai daug biokuro ir natūraliai kyla klausimas, kodėl mes neišnaudojam šio dalyko?“ – svarstė A.Avulis.
„Hanner“ atstovo tikinimu, Vyriausybės politika neskatino ar net sudarė tam tikras kliūtis privačioms kompanijoms tiek dalyvauti šilumos gamyboje, tiek naudoti biokurą. Kaip pabrėžė A.Avulis, tokio sprendimo pasekmes jaučiame jau dabar.
Pasak jo, svarbu analizuoti, kodėl šildymo kainos tokios aukštos ir taip pamatyti tikrąsias priežastis.
„Elektra brangsta – tai skatinkime elektros gamybą. Yra daug privačių kompanijų, kurios nori investuoti, bet labai didelės biurokratinės kliūtys verslui neleidžia greitai investuoti ir padaryti sprendimų“, – kalbėjo A.Avulis.
Nors, laidos svečio nuomone, Vyriausybė atsiriboja nuo tokio bendradarbiavimo, verslus reikia skatinti daugiau naudoti biokuro ir taip bent kiek sumažinti infliaciją.
Brangsta kartais, o pasiūlos taip ir nedaugėja
Statybose ne ką geresnė situacija nei su energetika, lygino A.Avulis. Kaip pabrėžė „Hanner“ valdybos pirmininkas, šioje srityje daug kas priklauso nuo pagrindinių statybinių žaliavų, t. y., statybinio plieno ir armatūros.
Prasidėjus karui Ukrainoje ir nutrūkus pagrindinių statybinių medžiagų tiekimui iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, verslams iškilo nemenkų problemų. Suprasta, kad tokioje situacijoje sudėtinga panaudoti savo resursus, nes tokių paprasčiausiai nėra.
„Bet šitoje vietoje galima įžvelgti pozityvius pastarųjų dienų rezultatus, tai, kad jei kovo pradžioje armatūrinis plienas pabrango du kartus, nuo 750 iki 1 500 eurų, baigiantis mėnesiui kainos jau sumažėjo ir yra tendencijos, kad mažės“, – prognozavo jis.
Nors bendra situacija metų pradžioje statybų ir NT sektoriui nėra lengva, esą tik laiko klausimas, kada jie atras naujus tiekimo kanalus ir patenkins poreikius.
„Kalbant apie kovo statistiką, Vilniuje parduota būsto keturgubai mažiau nei vasarį. Mes suskaičiavome, kad buvo parduota 114 butų. I6 tikrųjų 150, bet buvo apie 40 nutraukimo sutarčių: kai kurie jautriai reaguoja, kitiems baimė dėl situacijos ateityje“, – pateikė duomenis A.Avulis.
Kaip lygino pašnekovas, jei šių metų pirmame ketvirtyje parduota iki tūkstančio butų Vilniuje, 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu skaičius buvo bene dvigubai didesnis. Vaizdas liūdnokas, sakė bendrovės atstovas.
Visgi A.Avulis teigė, kad NT rinkai įtakos turi ne tik vykstantis karas Ukrainoje, bet ir NT kainų augimas. „Visi laukiame to momento, kada kainos pradės mažėti ne tik šildymo ir kuro, bet ir statybinių medžiagų“, – tikino jis.
NT turto plėtros bendrovės atstovo įsitikinimu, objektų kainos kyla dėl žaliavų kainų augimo ir atitinkamai trūkstamų darbuotojų bei kylančių darbo įkainių.
„Ir vėlgi norėčiau paminėti valstybės politiką, kuri nėra pati racionaliausia, kuri neleidžia įsivežti darbo jėgos. Deklaruojama, kad galima, bet tą padaryti yra be galo sunku“, – pastebėjo jis.
Pašnekovas taip pat analizavo ir NT kainų pokytį. Bendrovės skaičiavimais, pavyzdžiui, laukinės buto durys pabrango 45 proc., stogų dengimas su medžiagomis – 48 proc. Kaip pabrėžė radijo laidos svečias, kitų kompanijų pateikiami pasiūlymai dar aukštesnėmis kainomis.
Įtakos turi žaliavų ir darbo jėgos trūkumas. Juo labiau, Lietuva yra maža ir uždara rinka, dėstė pašnekovas.
„Jei norime, kad kainos taip nekiltų ir nebūtų pati didžiausia infliacija, turėtume laikytis atvirumo politikos: daugiau įsivežtume medžiagų, darbo jėgos“, – aiškino jis. „Iš kitos pusės, jei mes kovosime tik su pasekmėmis, tai reikės labai ilgai laukti, kol pasikeis aplinka“, – manė „Hanner“ atstovas.
Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybės skirti 2 mlrd. eurų infliacijos mažinimo pasekmėms yra sveikintinas žingsnis, tačiau būtina ne tik švelninti pasekmes, bet ir priežastis.
Iš Vyriausybės trūksta paprasto klausimo: ko jums reikia?
Paklaustas, kaip mato verslo ir Lietuvos ekonomikos ateitį, pašnekovas patvirtino, kad, jo manymu, nieko dramatiško neturėtų būti: infliacija jau praėjusiais metais buvo aukšta. Panašu, kad priprasime ir prisitaikysime, pridūrė A.Avulis.
Vis tik NT plėtros bendrovės valdybos pirmininkas dar kartą pakartojo, kad mums trukdo uždara politika: „Toje uždaroje politikoje esame pakliuvę į spąstus. Jei šiek tiek labiau atsivertume ekonomiką, kad į ją ateitų daugiau pasiūlymų, darbo jėgos, situacija normalizuotųsi.“
Pašnekovas skaičiavo, kad statybų ir NT sektorių verslams reiktų 3–6 mėnesių rinkos ir tiekėjų pokyčiams.
Taip pat situaciją kiek palengvina ir tai, kad artėja šiltasis metų periodas – tai turėtų nuteikti pozityviai: mažiau išleisime šildymui, galbūt ir valdžia išgirs pasiūlymus mažiau naudoti įvežtinio kuro bei ruošis kitiems metams.
„Mes tikrai galime pertvarkyti savo ūkį, kad būtų daugiau naudojamas biokuras. Labai paprastas dalykas – jei mums trūksta elektros, gal mes galime gaminti“, – pateikė sprendimo būdą radijo laidos svečias.
Jei Vyriausybė užduotų paprastą klausimą: ko jums reikia, kad jūs patenkintumėte poreikius, viskas galėtų klostytis kitaip, teigė pašnekovas.
A.Avulis pažymėjo, kad kylant kainoms ne mažiau svarbu yra spręsti darbuotojų trūkumo ir kainų augimo problemą. Jo įsitikinimu, išeitis yra labai paprasta – tereikia rasti daugiau darbo jėgos ir taip bus patenkintas prekių ar paslaugų trūkumas.
„Jau ne pirmais metai kalbu, kaip biurokratai mums neleidžia statyti butų ir pažiūrėkime, kas gavosi, vidutinė būsto kaina Vilniuje 2 700 eurų už kvadratinį metrą, ir čia yra pusfabrikatis. Jei pridėsim už apdailą po 400 eurų už kvadratinį metrą, kaina bus didelė, – skaičiavo jis, ir pridūrė, kad su tokiomis kainomis lenkiame ES ir Skandinaviją.
– Daugiau nieko nereikia, tik mažiau biurokratijos“, – pakartojo jis. Pašnekovo teigimu, paprasčiausiai juokinga, kai valstybinės institucijos žaidžia „Ping pongą“ ir dėl nesutarimų stringa statybos ar kiti procesai.
