Rusiškų dujų eksporto ir rublio kurso stiprėjimo situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė ekonomistas Marius Dubnikovas. „Jei Rusija yra vienetas, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos (JAV) yra vienuoliktukas. Tai reiškia, kad rizikuoji vienuolika šansų prieš vieną“, – palygino pašnekovas.
Dujos apribos, bet nesužlugdys
Vokietija pirmą kartą savo istorijoje įvedė pirmąją ypatingos situacijos ekonominę stadiją dėl galimo gamtinių dujų trūkumo.
Tai mums iš dalies atsilieps teigiamai, pasekmes Lietuvai komentavo M.Dubnikovas. Jis aiškino, kad esant dujų trūkumui, per savo suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalą pradėtume tiekti dujas į Suomiją, Lenkiją, kitus regionus. Vokietijos gali ir nepasiekti.
„Manau, kad Vokietijai dabar yra sunki padėtis dėl to, kad yra priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje vietoje mes matysime dujų brangimą ir tas dujų brangimas mums tiesiogiai galėtų atsiliepti kainų augimu“, – dėstė ekonomistas. Vis tik Vokietija iki šiol buvo 60 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų.
M.Dubnikovas svarstė, kad jei Vokietija visgi susidurs su tokios energetikos stygiumi, gali nutikti ir taip, kad daliai verslų pradės riboti dujų tiekimą.
Lietuvoje panašūs sprendimai jau buvo pritaikyti, atkreipė dėmesį „Lietuvos ryto“ televizijos laidos pašnekovas. Pavyzdžiui, Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ dėl išaugusių gamtinių dujų kainų buvo nusprendusi dalinai pristabdyti gamybą.
„Klausimas bus, ar tai yra kainos faktorius, ar fiziškas dujų trūkumas. Tai matysime“, – aiškino ekonomistas.
Visgi Vokietija yra didžiausia mokėtoja į ES į biudžetą, o pati ES yra turtingas regionas, galintis ištverti bet kokius naftos ar gamtinių dujų tiekimo sutrikimus, pabrėžė pašnekovas.
M.Dubnikovas akcentavo, kad tai yra regiono gyventojų patogumo klausimas – reikia įsivertinti, kiek galime permokėti už kasdienius pirkinius, kurių kaina dėl išaugusių išteklių kainų atitinkamai didėja. Tai būtų neigiama tokio Rusijos spaudimo pusė. „Jei brangs degalai, tai natūralu, kad pabrangs duona, grūdai, visi kiti skanėstai lentynose“, – palygino jis.
Pašnekovas patikino, kad Europai gamtinių dujų tiekimo sustabdymas iš Rytų nėra problema, iššūkis yra tai, kad patys gyventojai patirs daugiau išlaidų. „Turime suprasti, kad tą kainą, kurią sumokame, tai yra kaina už laisvę“, – apibendrino ekonomistas.
Rusijos rubliai neišgelbės
Kovo pabaigoje Vladimirui Putinui paskelbus, kad nuo kovo 31 d. už „Gazprom“ dujas mokėjimai iš ES bus priimami rubliais, M.Dubnikovas tokį Rusijos prezidento žingsnį paaiškino kaip pranešimą, kuris reiškia ką kita.
„Mes turėtume suprasti, kad didžiąja dalimi tai turbūt yra taip, kad Europa nustojo pirkti dujas ir naftą iš Rusijos ir tai, kas yra pranešimas apie atsiskaitymus, galime atsiskaityti lygiai tais pačiais tugrikais, bet jei sandoriai nevyksta, niekas nejuda“, – akcentavo ekonomistas.
Tai žinutė iš Rusijos vietos rinkai ir pasakymas, kad jie yra stiprūs, įtakingi ir pasiruošę neduoti dujų ir naftos, paaiškino M.Dubnikovas.
Kaip sakė pašnekovas, toks „desperatiškas“ sprendimas skirtas sustiprinti Rusijos rublį ir paneigti, kad sandoriai tarp Europos ir Rusijos nutrūko.
Visgi Rusijos rubliui jau grįžtant į prieškarinį lygį, M.Dubnikovas paaiškino, kodėl tai vyksta.
„Ten yra labai paprastas dalykas. Rublio kursas yra fiktyvus. Atrodo, kad kalbu sąlygiškai, bet jis toks dėl to, nes buvo uždrausta vietos žmonėms keisti rublį į kitą valiutą, nes jos nėra dėl pritaikytų sankcijų ir atimtų atsargų. Iš kitos pusės, taip yra dėl to, kad to rublio niekas ir neperka“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė ir tai, kad Rusijos rublio vertės stiprėjimą galima susieti ir su naftos ir gamtinių dujų pirkimu – valiuta taip pat yra izoliuota ir todėl rublio kursas dirbtinas.
Televizijos laidos svečias pridūrė, kad Centrinis bankas rublio kursą gali kontroliuoti, bet jei išeitume į Maskvos turgų, rublio kursas su doleriu ar euru skirtųsi, sakė jis.
„Joe Bidenas pasakė, kad 200 rublių už dolerį – tai normalus kursas. Jei mes nusineštume popierinį dolerį į Rusijos turgų, tai jo kursas būtų labai patogus ir net aukštesnis“, – priminė pašnekovas.
Juo labiau, M.Dubnikovo tikinimu, Rusija iš Kinijos neturėtų sulaukti pagalbos dėl taikomų sankcijų. Šalis nebeturi galimybių perduoti dujų, kurių 15 proc. eksportuodavo Kinijai. Ekonomistas, paklaustas, kur Rusija gali realizuoti prarastą rinką ir dujų kiekį, nedaugžodžiavo: „Atsakymas – niekur.“
Pašnekovas teigė, kad Kinija greičiausiai nenorės veltis. Jis taip pat akcentavo, kad Rusija rizikuoja viena, o jos priešakyje – ES šalys ir JAV.
