Viskas gali keistis rudenį
Vakarai nerimauja, kad Kinija gali suteikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą, padėti atlaikyti Vakarų sankcijas. Be to, Kinija praėjusią savaitę apkaltino JAV karo Ukrainoje kurstymu.
Ji taip pat pripažįsta nepalaikanti Rusijai skelbiamų sankcijų. „Esame nusistatę prieš sankcijas, o šių sankcijų padariniai taip pat gali paveikti likusį pasaulį“, – sakė Kinijos URM Europos reikalų departamento generalinis direktorius Wang Lutongas.
Anot jo, Kinijos įprasta prekyba su Rusija „neturėtų būti paveikta“. „Net ir Europa užsiima įprastu verslu su rusais. Prisidedame prie pasaulio ekonomikos palaikydami įprastą prekybą su Rusija, kad išvengtume bet kokių galimų tiekimo ir pramonės grandinių sutrikdymo“, – teigė W.Lutongas.
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala aiškino, kad Kinijos pozicija dviprasmiška: kalbomis ji Rusiją palaiko, bet rimtų veiksmų vis tiek nesiima.
„Kol kas nebuvo jokių konkrečių požymių, leidžiančių manyti, kad Kinija gali remti Rusiją ginkluote, prekėmis ar kompensuodama dalį jos dėl sankcijų patiriamų nuostolių“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Europos Sąjunga (ES) ir JAV yra pagrindinės Kinijos prekybos partnerės. Anot L.Kojalos, Rusija net nepatenka į dešimtuką, todėl Kinija ir stengiasi laviruoti.
„Juk tai gali turėti pasekmių Kinijos ekonomikai, kuri pastaruoju metu dėl globalių ir vidaus tendencijų yra linkusi augti lėčiau nei anksčiau“, – paminėjo politologas.
Pasaulio banko antradienį paskelbtoje atastaitoje nurodoma, jog Kinijos ekonomika šiemet augs tik 5 proc., kai pernai augo 8,1 proc., o situaciją sunkina ir COVID-19 protrūkiai, karantinai šalies miestuose.
Tad, politologo manymu, artimiausiu metu ir toliau matysime Kinijos balansavimą tarp Rytų ir Vakarų.
Profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio teigimu, tai gali tęstis iki rudens pabaigos, kai bus sprendžiamas Kinijos prezidento klausimas, ar poste išliks jau dvi kadencijas valdantis Xi Jinpingas, ar ateis naujas žmogus, nes Kinijos santykiai su Rusija labai priklauso nuo prezidento.
„Iki tol Xi Jinpingas bus atsargesnis ir nenorės konfliktuoti su Vakarais, nes Kinijos komunistų partijoje vyksta aštri kova dėl valdžios. Partijos viduje pati didžiausia yra Komjaunuolių frakcija. Ji labiausiai provakarietiška, susijusi su verslu, todėl jai Xi Jinpingo politika nelabai patinka.
Tad kol dar nėra aišku dėl prezidento posto, Xi Jinpingui svarbiau rūpintis valdžios išlaikymu, o ne Rusija. Bet kokie papildomi konfliktai su Vakarais jo poziciją susilpnintų ir sustiprintų jo oponentų partijoje argumentus.
Bet jei jį vėl perrinks, jam reikės mažiau jaudintis dėl opozicijos partijos viduje. Tada galbūt pamatysime šiltėjančius Kinijos ir Rusijos politinius bei ekonominius santykius. Galbūt Kinija kažkiek parems Rusiją, bėdoje jos nepaliks, neleis jai nuskęsti. Visgi Kinijai Rusija yra reikalinga kaip partnerė, sąjungininkė kovoje su JAV, Vakarais, taip pat kaip užtarėja Taivano klausimu“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Rudzkis.
Anot jo, iki rudens Rusija atsilaikytų, nes nemažai pajamų gauna iš pabrangusių žaliavų. Tačiau jeigu paskui jai pavyktų iš Kinijos nusipirkti tai, ką importuodavo iš Vakarų, R.Rudzkio manymu, reikėtų pripažinti, kad sankcijomis nebūsime pasiekę tiek daug, kiek tikėjomės.
Neišvystyta Rusijos infrastruktūra jai kištų koją
Tačiau, pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojo doc. dr. Pijaus Krūmino, net jei Kinija padėtų Rusijai, šiai šaliai Vakarai tokių griežtų sankcijų neskelbtų, prekyba su Kinija nebūtų visiškai nutraukiama, o ir pati Kinija turi kitų rinkų.
„Mes labai susikoncentravę į Vakarus. Kinija žino, kad jos santykiai ir prekyba su Vakarais gali bet kada suprastėti, bet tai nėra jos vienintelė rinka. Kinija yra daug investavusi Afrikoje, Vidurio ir Pietryčių Azijoje. Taip pat ji ne tik daug eksportuoja, bet ir vidaus vartojimas yra didelis“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
P.Krūminas svarstė, kad Kinija galėtų Rusijai padėti pirkdama agresorės sukauptą auksą, parduodama jai aukštąsias technologijas. Jei Rusijai tai būtų per brangu, Kinija galbūt kainas sumažintų, jei matytų, kad jai tai politiškai naudinga.
„O jei nutiktų taip, kad Vakarai nebepirktų Kinijos prekių, jų kainos ir taip kristų“, – sakė pašnekovas.
Tačiau net ir tai nekompensuotų visų Rusijos praradimų, o net ir suteikiant pagalbą ar artinant ryšius su Kinija kiltų sunkumų.
„Daug Rusijos pramonės yra sutelkta vakarinėje šalies dalyje, toli nuo Kinijos. Susisiekimas Rusijoje labai prastas, infrastruktūra neišvystyta, tad artimesnis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas apsunktų.
Ilguoju laikotarpiu, žinoma, jie gali tai išspręsti, bet trumpuoju – niekaip. Tad visa Kinijos pagalba neatsvertų Rusijos praradimų dėl sankcijų, pasitraukusių Vakarų įmonių“, – aiškino P.Krūminas.
Ar dėl ekonominių interesų gali būti pokyčių žemėlapyje?
L.Kojala atkreipė dėmesį, kad visgi Rusijos silpnumas yra ir Kinijos pranašumas, derantis dėl žaliavų kainų. Kinija jų gali pareikalauti už mažą kainą.
Ekonomistas Marius Dubnikovas „Žinių radijuje“ yra sakęs, kad, jo manymu, galų gale apskritai Rusija žlugs ir galbūt bus išdalinta. Pasak jo, kinai yra protingi, jie strateguoja, tad galime išvysti pokyčių. Pavyzdžiui, galbūt jie pasiims Sibirą su visomis žaliavomis, tada pasaulyje Kinija iškils kaip didžiulė ekonominė galia, ne tik daug gaminanti, bet ir turinti daug žaliavų.
L.Kojala sakė nenorintis spėlioti tokių žemėlapio pasikeitimų, tačiau paminėjo, kad Kinija iš tiesų kartais kai kurias dabartines Rusijos teritorijas, pavyzdžiui, Vladivostoką, prisimena kaip kadaise priklausiusias jai.
„Galbūt tie nesutarimai pastaruoju metu nebuvo tokie aštrūs, bet Šaltojo karo metu Kinija ir Sovietų Sąjunga, nepaisant to, kad jas vienijo komunistinė ideologija, sutarė ne itin gerai. 6 dešimtmečio pabaigoje ir 7 dešimtmečio pradžioje vyko jų susirėmimai.
Dėl nenoro matyti pasaulyje dominuojančių Vakarų, potencialo Kinijos ir Rusijos draugystei tęstis yra. Bet yra ir akivaizdžių nesutarimų dėl geopolitinių ir ekonominių interesų“, – teigė pašnekovas.
Pekinas yra pagrindinis Maskvos prekybos partneris. Kinijos muitinės duomenimis, pernai dvišalės prekybos apimtys siekė 147 mlrd. JAV dolerių (per 133 mlrd. eurų) ir buvo apie 30 proc. didesnės negu 2019 m.
