Ukrainiečiai Lietuvoje randa darbą, tačiau kai kas neramina, ir čia būtinas valstybės apsisprendimas

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris. Verslininkai pripažįsta: šie žmonės nevengia jokio darbo – jiems svarbiausia nelikti nuošalyje, užsidirbti ir, kiek įmanoma, padėti Ukrainoje likusiems artimiesiems. Sykiu antrina: mūsų šalis padarė dar ne viską: kai kurie reikšmingi sprendimai gerokai vėluoja.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen. direktorius dr. Almantas Danilevičius.<br>Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nuotr.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen. direktorius dr. Almantas Danilevičius.<br>Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų nuotr.
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas, partneris Egidijus Langys.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas, partneris Egidijus Langys.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje randa ne tik saugų prieglobstį, bet ir darbą – ne vienas tūkstantis jų jau pravėrė įvairių mūsų šalies įmonių duris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Verslo įmones vienijančių Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Traidenis“ valdybos pirmininkas Sigitas Leonavičius.<br>T. Bauro nuotr.
Verslo įmones vienijančių Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Traidenis“ valdybos pirmininkas Sigitas Leonavičius.<br>T. Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 10, 2022, 10:00 AM

Darbuotojų Lietuvai trūksta, bet tai ne vienintelė bėda

Verslo įmones vienijančių Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Traidenis“ valdybos pirmininkas Sigitas Leonavičius kalbėjo, jog jo vadovaujamoje bendrovėje šiuo metu dirba ir puikiai į kolektyvą įsiliejo vienas iš karo zonos atvykęs ukrainietis – jis Lietuvą pasiekė kartu su vaiku, mat nebuvo, kas daugiau juo pasirūpintų – artimųjų tiesiog nelikę.

Skaičiuojama, jog į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 40 tūkst. ukrainiečių: dauguma – moterys su vaikais ir senjorai. Pašnekovas pripažįsta: jiems įsidarbinti, net ir turint solidžios patirties ar Ukrainoje užėmus aukštas pareigas, mūsų šalyje nėra paprasta. Pirmiausia – dėl kalbos barjero. Kita vertus, dauguma atvykusių moterų, net ir buvusių bankininkių, valstybės tarnautojų ar mokytojų, nesibaimina jokių darbų – joms svarbiausia dirbti.

„Girdžiu, jog moterys nebijo imtis siuvėjos ar kito darbo – žmonės brangina kiekvieną galimybę. Lietuvai 40 tūkst. karo pabėgėlių – nemenkas iššūkis, nors jie apgyvendinami skirtinguose šalies rajonuose. Mano manymu, Vyriausybės parama šiems, ne savo noru, bet nuo karo pabėgusiems žmonėms, turėtų būti didesnė, nes būtent tokia parama buvo skirta migrantams, kirtusiems sieną nelegaliai – tą sakau ir kaip pilietis, ir kaip verslininkas.

Žmonėms, kurie apgyvendina ukrainiečius savo būstuose, taip pat galėtų būti numatytos didesnės kompensacijos.

Valstybės politika Ukrainos atžvilgiu yra viena lyderiaujančių, sulaukiu daug skambučių iš įvairių Ukrainos regionų, kurie man, kaip lietuviui, glosto širdį. Girdžiu, jog mūsų valstybė nuo pat pirmųjų karo dienų ėmėsi ryžtingų spendimų. Bet, kita vertus, mes nesugebame situacijos iki galo suvaldyti Lietuvoje.

Nuo karo bėgantys žmonės integruosis ir dirbs čia arba grįš atgal, jiems reikia laikino prieglobsčio. Sunku girdėti viešai, kad lietuviai vengia ukrainiečių, nenori suteikti laikino būsto – kažką reikia greitai keisti“, – apgailestavo pašnekovas.

Viešojoje erdvėje pasigirsta ir svarstymų, padės ar ne, atvykę ukrainiečiai spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Tiesa, skeptikai priekaištauja ir dėl to, esą, nuo karo bėgantys žmonės užims lietuvių darbo vietas, o dėl to mažės atlyginimai. S. Leonavičius mano, kad dabar ne metams tokioms kalboms, o ir įsisenėjusias problemas išspręsti reikia laiko.

„Iki prasidedant karui kalbėjome apie kvalifikuotų specialistų pritraukimą iš mums kultūriškai artimų šalių: verslas rodė iniciatyvą prisiimti visą atsakomybę. Šiuo metu mes sprendžiame ne darbo vietų užpildymo ir ne įdarbinimo klausimą, karo fone priimame broliškos šalies gyventojus, nukentėjusius nuo agresoriaus genocido.

Tai visiškai skirtingi uždaviniai. Tikslas šiuo metu – juos integruoti į visuomenę, suteikti prieglobstį, aprūpinti būtiniausia pagalba: vaikams užtikrinti ugdymą, suaugusiems – psichologo ir kitą pagalbą.

Darbo jėgos trūkumo problemą, vargu, ar išspręsime dabar, nes į šalį daugiausia atvyksta moterų ir vaikų. Nors ekonominė situacija sudėtinga, daug nežinios, atsakomybę už žmones, kurie atvyko, būtina prisiimti valstybės lygmeniu. Verslas imasi labdaros, remia, tačiau į darbą priima įvertinęs kompetencijas, o ne kitų darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita“, – pabrėžė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Vienais rūpinosi, kitus primiršo

Pašnekovo manymu, visuomenė prisimena perdėtą rūpestį Baltarusijos sieną nelegaliais kirtusiais migrantais, kurių niekas nekvietė ir priimti nenorėjo. Vykstant karui, į saugesnes šalis bėgantys žmonės priimami laikantis tarptautinių įstatymų, ukrainiečiai oficialiai kerta valstybių sienas, juos pasitinka savanoriai, organizacijos, žmonės registruojami, nėra sienos pažeidimų, bet valstybės pagalba kažkodėl skirtinga.

„Ukraina – mums artima tauta, kaimyninė šalis. Skaičiavome, kad vienas nelegalus migrantas vien maistui per mėnesį gaudavo 1000 eurų, ukrainiečius apgyvendinusiems lietuviams skiriame 150 eurų. Pats metas imtis taisyti klaidas: priimant ukrainiečius nepabijoti tokių pat ryžtingų žingsnių kaip ir tarptautinėje arenoje. Tuomet nebūtų pykčių, skaldymosi, pykčių.

Kalbama apie „Tūkstantmečio mokyklas“, dalies esamų mokyklų uždarymą, nors galėtume atidaryti mokyklų ukrainiečių vaikams, juolab atvyksta puikių mokytojų, specialistų. Ukrainiečiai nesirenka kur apsistoti, svarbiausia jiems – medicininė pagalba, ugdymo vietos. Norėtųsi, kad mums, lietuviams, būtų daug aiškiau, ką ir kaip daryti, kol kas viskas palikta savieigai.

Pabėgėlių centruose dirba savanoriai, nuo karo bėgančių žmonių srautai tarsi ištirpsta čia, centruose, o kur valstybės indėlis, dėmesys?“ – svarstė S. Leonavičius.

Verslas nedelsia, imasi veiksmų

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų gen. direktorius dr. Almantas Danilevičius kalbėjo, jog tiek organizacija, tiek Rūmų nariai ne tik rūpinasi paramos Ukrainos žmonėms skyrimu, bet ir aktyviai prisideda prie Lietuvos ir Ukrainos verslų bendradarbiavimo.

„Turime ne vieną istoriją, kuomet Rūmų nariai mielai į darbą priėmė iš Ukrainos priverstus bėgti žmones, padeda konsultacijomis, patarimais, reikalingais daiktais. Puikiai suprantame, kad valstybės politika užimtumo skatinimo srityje turės keistis, reaguojant į aktualijas ir pasipildžiusią darbo rinką.

Rūmai yra pasirengę padėti ją įgyvendinti, juolab kad jau turime patirties įgyvendinant bendrus projektus su Užimtumo tarnyba, taip pat įgyvendinome ne vieną projektą iš Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos.

Visgi kaip verslą vienijanti organizacija, geriausia, ką šiandien galime padaryti – kuo labiau skatinti dvišalius ekonominius ryšius, kad tiek Ukrainos verslas nežlugtų, tiek ir Lietuvos verslas, sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, rastų tinkamų komponentų, prekių ir paslaugų.

Suvedame Lietuvos įmones su Ukrainos kompanijomis, dalijamės informacija apie mūsų šalies įmonėms iš Ukrainos siūlomas prekes, žaliavas išskirtinėmis sąlygomis, kasdien atnaujiname informaciją, gaunamą iš partnerių Ukrainoje, galime Lietuvos įmonėms patarti ir pasidalyti reikalingais kontaktais. Puikiai suprasdami situaciją, Rūmų paslaugas, susijusias su pagalba Ukrainai, teikiame nemokamai“, – komentavo A. Danilevičius.

Padėdami vienam, padedame visiems

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas, partneris Egidijus Langys pasakojo, jog dar pirmosiomis karo dienomis, kartu su kolegomis, sukūrė specialų elektroninį paštą, kuriuo į juos galėjo kreiptis nuo karo bėgantys ukrainiečiai, susidūrę su teisinėmis problemomis.

Vieni, anot pašnekovo, teiravosi dėl sunkumų įsidarbinant, kai kas susidūrė su problemomis išsinuomojant būstą, dar vieni prašė padėti sprendžiant artimųjų atvykimo į Lietuvą sunkumus.

Kiekvieną situaciją advokatai sprendė ir ieškojo būdų padėti. Nuo šiol tą daro teisininkė, atvykusi iš Ukrainos – jos pagrindinė užduotis patarti ir konsultuoti bėdų ištiktus tautiečius.

Ši iniciatyva, anot E. Langio – profesinės bendrijos indėlis padedant nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Kita vertus, šalį priversta palikti teisininkė taip pat gavo antrą galimybę: dirbti, gauti atlyginimą, sykiu tęsti savo, teisininkės, misiją – padėti kitiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.