Dėl to neseniai Seimo frakcijos susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, kur energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė paketą, kaip per ateinančius 8 metus 80 proc. energijos pasigaminti Lietuvoje. Seimo frakcijos tokiam siūlymui pritaria, tačiau energetikos ekspertai išlieka kritiški.
Energetikos ministerija pristatė paketą, kurį patvirtinus atsinaujinančią energiją gaminančias jėgaines įrengti užtruks ne kelerius metus, bet kelis mėnesius. D.Kreivys skaičiuoja, kad iki 2030-ųjų Lietuva galės pasigaminti iki 90 proc. jai reikalingos energijos.
„Pastatyti didelę ar mažą atsinaujinančios energetikos elektrinę šiandien užtrunka daugiau nei 3 metai. Šiuo paketu elektrinė galės pasistatyti per 3 mėnesius. Be abejo, jeigu ji didelė, daro poveikį aplinkai, procedūros bus ilgesnės. Bet iš esmės tai yra platūs vartai atsinaujinančiai energetikai, sparčiam jos vystymui“, – sakė jis.
„Tai yra esminis dalykas, kurį būtų galima pasiekti atsinaujinančios energetikos skatinimu, biurokratijos mažinimu. Man ta kryptis atrodo labai teisinga ir priimtina. Tikrai palaikysime artimiausiu metu svarstomus projektus. Tai yra pagrindinė kryptis, kuri padėtų ir atpiginti, ir pažalinti visą Lietuvos energetikos sistemą“, – kalbėjo Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuva kasmet sutaupytų apie 3 milijardus eurų.
„Lenkija turi labai daug anglies ir daug darbo vietų, ten ir daug investicijų padaryta. Estai turi skalūninę naftą. Lietuvoje nėra šitų dalykų, išsiunčiame beveik 3 mlrd. eurų kiekvienais metais užsienio verslams, kurie gamina elektrą ar išgauna naftą, dujas. Šitie pinigai galėtų likti čia ir dar nesukeltume taršos. Čia dvigubas laimėjimas Lietuvai, šalies ekonomikai“, – mano jis.
Demokratų partijos pirmininkas Saulius Skvernelis perspėja, kad statant vėjo jėgaines gali kilti gyventojų nepasitenkinimas.
„Bus palaikymas, tik klausimas dėl detalių: prasidės ir visuomenės reakcija, nes statant vėjo jėgainę kažkam bus nelabai gražu, nelabai patogu, be to, kaip pavyks atsisakyti gamtosauginių reikalavimų, susitarti su bendruomene? Čia bus tikrai didžiulis iššūkis“, – įspėjo S.Skvernelis.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas sako, kad visos partijos yra pasirašiusios energijos strategiją, kurios svarbu laikytis visoms ateities vyriausybėms.
„Jeigu mes nuosekliai vykdysime ir įgyvendinsime energetikos strategiją, tai iš tikrųjų tos priklausomybės bus vis mažiau. Ne tik nuo naftos, dujų, bet taip pat nuo importuojamos elektros energijos. Šiuos žingsnius yra įsipareigojusi užtikrinti tiek ši vyriausybė, tiek kita po 2024 m., nes energetikoje yra labai svarbus tam tikras tęstinumas“, – teigė Gintautas Paluckas.
Energetikos ekspertai sako, kad skatinant atsinaujinančios energetikos plėtrą reikia turėti ir atsarginį variantą. Todėl atsijungti nuo išorinių elektros tiekėjų negalima.
„Reikia prisiminti, kad būna tokių dienų, kai saulė nešviečia, vėjas nepučia ir tada reikia, kad kažkas gamintų elektros energiją. 90 proc. jos pasigaminti tai gal mes ir galime, bet, nepaisant to, mes vis tiek turime likti susieti su kaimynais, su Skandinavija, ir, esant palankioms galimybėms, visada galime pirkti elektrą iš ten, kur ji yra pigesnė“, – atkreipė dėmesį Vidmantas Jankauskas.
„Galima tikėtis daugiau vėjo, daugiau saulės, galima būtų daugiau tikėtis žaliojo vandenilio, kuris gaminamas iš atsinaujinančios elektros energijos, galima tikėtis biodegalų transportui, kai mes kalbame apie tolimąjį, sunkųjį transportą“, – sakė Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Šią savaitę Seimas vieningai priėmė rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo embargo iš Rusijos ir kitų šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą.
