Nuo planų statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus šiaurės Vokietijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje, iki galimų naujų dujų tiekimo maršrutų per Ispaniją ir Viduržemio jūrą – Europa ieško būdų atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, nors ekspertai teigia, kad užduočiai įgyvendinti prireiks kelerių metų.
Vidurio Danijoje esančiame Midelfarte praėjusį mėnesį buvo atnaujintas Baltijos jūros dujotiekio – planuojamos 900 kilometrų ilgio jungties – projektas, daugiausia skirtas padėti Lenkijai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
„Žinoma, turime užsitikrinti dujų Danijos sistemoje, bet iš esmės projektas taip pat skirtas padėti mūsų gerų kaimynų dujų sistemoms bei geriems mūsų draugams lenkams“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos energetikos infrastruktūros operatorės „Energinet“ įgyvendinamo projekto vadovas Sorenas Juulas Larsenas.
Praėjus vos savaitei po invazijos į Ukrainą pradžios, Danijos aplinkosaugos institucija, nerimavusi dėl projekto poveikio vietos pelių ir šikšnosparnių populiacijoms, po devynių mėnesių sustabdymo suteikė leidimą tęsti statybas.
„Dujotiekis buvo sustabdytas, nes trūko leidimų, susijusių su gamtos ir retų rūšių apsauga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos tarptautinių studijų instituto mokslininkė Trine Villumsen Berling.
„Tikėjomės, kad jis netrukus bus patvirtintas, bet, žinoma, dėl karo tai tapo dar aktualesnė problema“, – pridūrė ji.
Visiems neužteks
Beveik prieš 20 metų suplanuotas dujotiekis, kurio dalis drieksis po vandeniu, buvo pradėtas statyti 2018 metais. Dabar tikimasi, kad jis pradės veikti spalį, o visu pajėgumu – nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
„Intensyviai bendradarbiaujame su visais rangovais, kad paspartintume (ir) padarytume viską, ką galime, jog laikytumėmės tvarkaraščio“, – apsilankęs statybvietėje paaiškino S. Juulas Larsenas.
Dujotiekis, kurio metiniai transportavimo pajėgumai sieks 10 mlrd. kubinių metrų dujų, turėtų patenkinti apie 50 proc. Lenkijos, kuri prieš trejus metus paskelbė, kad 2022 metais nutrauks sutartį su Rusijos milžine „Gazprom“, poreikio.
Nors tai gali būti gera žinia Lenkijai, ji gali sukelti problemų kitoms Europos šalims, siekiančioms išsivaduoti nuo priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Norvegija, antra pagal dydį dujų tiekėja Europoje po Rusijos, šiuo metu naudoja visus savo pajėgumus, todėl didesnis kiekis į Lenkiją siunčiamų dujų reiškia mažesnį tiekimą likusiai žemyno daliai.
„Šis projektas padės Lenkijai, bet gali sumažinti Norvegijos dujų eksportą į JK ir Vokietiją“, – naujienų agentūrai AFP teigė tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ ekspertas Zongqiang Luo.
Be to, daugelis ilgalaikių sutarčių, sudarytų tarp Rusijos ir Europos tiekėjų, galioja dar 10–15 metų, pažymėjo jis.
Nors Europos Sąjunga priešinasi raginimams nedelsiant uždrausti rusiškas dujas, ji paskelbė apie planus šiais metais sumažinti importą dviem trečdaliais, o visiškai jo atsisakyti iki dešimtmečio pabaigos.
Norvegijai tiekiant dujas visu pajėgumu, senkant Nyderlandų ir JK telkiniams, o Rusijos dujas paskelbus nepageidaujamomis, Europa ieško galimybių įsigyti dujų iš toliau, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), gabenamas laivais iš JAV, Kataro ir Afrikos.
Tačiau tokiam importui reikia statyti didelius SGD terminalus arba bent jau įsigyti vadinamuosius plūduriuojančius saugojimo ir kartotinio dujinimo įrenginius (angl. FSRU).
Alternatyvų paieška
Sustabdžius dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, Vokietija skubiai atnaujino tris SGD terminalo projektus, kurie anksčiau buvo neprioritetiniai.
Vieną jų planuojama užbaigti 2023–2024 metų žiemą, o kitus du – ne anksčiau kaip 2026 metais.
Suomija ir Estija praėjusią savaitę paskelbė planus bendrai nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris užtikrins abiejų šalių dujų tiekimo saugumą.
Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė sprendimą nutraukti rusiškų dujų importą nuo balandžio 1 dienos.
Pietų Europoje Ispanija ir Portugalija stiprina alternatyvų paiešką, kad padėtų Europai atprasti nuo rusiškų dujų.
Šiuo tikslu didžiausias Portugalijos Sineso uostas per mažiau nei dvejus metus planuoja padvigubinti savo dujų terminalo pajėgumus.
Ispanija, kuri dujotiekiu yra sujungta su Alžyru ir turi didelius SGD terminalus, galėtų pasiūlyti kitą tiekimo variantą Europai, tačiau šiams tikslui pasiekti dar reikia daug ką nuveikti gerinant susisiekimą su likusia ES dalimi, ypač per Prancūziją.
Kitas svarstomas variantas – tai prijungti Europą prie dujų tiekimo iš rytinės Viduržemio jūros dalies, kur per pastaruosius 20 metų prie Izraelio ir Kipro buvo aptikti dideli telkiniai.
