Pagal siūlomą projektą, „visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia patarimus ir pagalbą kaip įgyvendinti šias normas.“
Taip pat siūloma nustatyti, kad „juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą“.
Už šiuos projektus, kuriuos pateikė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, 17 buvo prieš, 24 susilaikė. Į Seimo plenarinę salę jie sugrįš birželio 21 d. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo parlamentarai nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
„Pavadinimas – tai įmonės veidas, dažnai prilygstantis prekės ženklui. Lietuvos verslai siekia išlikti konkurencingi ir atpažįstami tarptautinėje rinkoje. Deja, įmonės ir organizacijos neretai susiduria su keistomis kliūtimis: norint užregistruoti pavadinimą, reikia jį duoti patikrinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. O ši įstaiga garsėja labai nelanksčiu požiūriu. Prisiminkime ginčus dėl pavadinimų „Atsikeli ir varai“, „Keulė rūkė“ arba „Čiau, braške“. Nurodymas keisti naudojamą pavadinimą verslui gali reikšti visišką veiklos sutrikdymą“, – pažymi projektą pateikęs G. Paluckas.
Anot jo, įsigalėjęs smulkmeniškas reguliavimas rodo, kad šiuo metu Valstybinė lietuvių kalbos komisija turi „pernelyg plačius įgaliojimus reguliuoti sritis, esančias už šios institucijos kompetencijos ribų“.
Socialdemokratai taip pat siūlo atsisakyti ribojimų įmonėms ar organizacijoms pasivadinti raidžių ir skaitmenų deriniais, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai.
„Tai gali būti aktualu skaitmeninės eros įmonėms ir organizacijoms, kurios bando dalyvauti globalioje rinkoje ir siekia turėti kalbine prasme neutralius pavadinimus“, – paaiškina G. Paluckas. Parlamentaras pažymi, kad esama tvarka verčia verslo įmones savo pavadinimus registruoti kitose šalyse, kuriose pavadinimai nevaržomi, arba Europos Sąjungos įstaigose.
