Prieš Velykas sulaukia skambučių antplūdžio – specialiai stengiasi, kad neturėtų ko parduoti klientams

„Specialiai pasistengiu, kad prieš šventes neturėčiau parduoti triušių, kad nebūtų spontaniško gyvūno pirkimo“, – portalui lrytas.lt sakė šių gyvūnų veisėja Greta Avižinaitė. Moteris tokia veikla užsiima jau penkeri metai – ji turi triušių veislyną „Mažieji triušiukai“. Kaskart prieš didžiąsias metų šventes – Velykas ir Kalėdas – Greta sulaukia daugybės skambučių ir žinučių iš norinčiųjų įsigyti triušį. Tokių užklausų būna du tris kartus daugiau nei įprastą mėnesį. Anksčiau, sako Greta, ir Valentino dienai būdavo madinga pirkti dovanų triušį, tačiau ši mada išsikvėpė.

G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai.<br> Lrytas.lt fotomontažas
G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
 G.Avižinaitės veislyne vidutiniškai auga 35 triušiai. <br>„Mažieji triušiukai“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 16, 2022, 12:52 PM

Vis dėlto triušis kaip naminis gyvūnas populiarėja. G.Avižinaitė turi paaiškinimą, kodėl. Žmonės nori gyvūno vaikui, tačiau šunį reikia vedžioti, katinas – tas, kuris pats sau šeimininkas, o triušiu, jūrų kiaulyte vaikas geba pasirūpinti. Be to, toks gyvūnas porą dienų vienas gali pabūti namie. „Jaunimas perka triušius. Daug kam tai – startas prieš vaiką, taip tikrinasi, ar sugeba rūpintis. Tikrai tokių būna!“ – tikino Greta.

Tačiau ji savo veislyne, kuriame vidutiniškai auga 35 triušiai, išaugintus gyvūnus parduoda toli gražu ne kiekvienam. Pirmiausia klientui išvardija sunkumus, su kuo teks susidurti, ir tik tada, jei pamato, kad tokios žinios neatbaido, ima kalbėti apie triušio pardavimą.

„Jei matau, kad žmogus neturi jokio supratimo, kaip gyvūną auginti, dedu minusą. Esu pasimokiusi, kai pirktą gyvūną grąžina, kai palieka prie tvoros, kai po mėnesio randu parduodamą skelbimų portale, todėl griežtai atsirenku, kam triušį parduodu, – pasakojo veisėja. –

Mano tikslas nėra parduoti. Žmogus turi suprasti, koks tai gyvūnas, kad tai – ne trumpalaikė pramoga, o įsipareigojimas bent penkeriems metams. Daug kas mėgsta sakyti, kad triušį perka vaikui, tačiau tokius žmones visada taisau: perkate ne vaikui, o visų pirma sau. Būna, kai sulaukiu priešiškumo – esą nepažįstu vaiko. Tačiau ne apie tai kalba: vaikas nesugebės padengti išlaidų veterinarui, ne jis pirks narvelį ar maistą“.

Neparduoda ji gyvūno ir tiems, kurie ketina pirkti triušį mažesniam nei trejų vaikui: triušis gali įkąsti, jis spurda, juda – ne tas gyvūnas, kuris ramiai gulės ant kelių.

Perpus pigiau

Pašnekovė teigia, kad prieš šventes portaluose pasipila skelbimai, siūlantys pirkti triušius. G.Avižinaitė pastebi: tai – daugintojai. Jei pardavėjas neturi triušio dokumentų, o gyvūno ausys ne tatuiruotos, tai, anot veisėjos, vienas požymių, kad gyvūną jums siūlo ne veisėjas.

Pasitikrinti, ar turite reikalų su tikru veisėju, galima veislynų sąraše. Tačiau esminiai indikatoriai – jau ką tik minėtieji: dokumentai ir ženklintos ausys. Lietuvoje dešinėje triušio ausyje įrašomas veislyno numeris, kairėje – gyvūno kodinis numeris, kuris parodo, kada jis gimęs ir kada registruotas vadoje.

„Aš skiepytą ženklintą triušį su dokumentais ir maistu mėnesiui – triušiui racionas turi tam tikrą laiką nesikeisti – parduodu už 60–70 eurų. Perkant per skelbimus už tokį gyvūną sumokėsite daugiausia 25–30 eurų“, – skirtumus įvardijo pašnekovė.

Stiprus maisto kainų šuolis

Jos parduodami augintiniai, palyginti su pernai metais, šiemet kainuoja daugiau – prisidėjo apie 5 eurus. „Tragiškai pabrango triušių maistas. Jį vežu iš užsienio, o grūdus perku iš Lietuvos ūkininkų. Rudenį už 250 kg avižų mokėjau 140 eurų, o dabar jau prašo nuo 200 eurų.

Triušius laikau ant biokuro granulių. Jo stipriai brango: 15 kg maišas kainavo 2,5, dabar – 3,5 euro. Ir dar brangs – ir grūdai, ir granulės.

Klientams kainų labai stipriai nekeliu, tačiau noriu, kad triušiai patys save išsilaikytų. Anksčiau maistą triušiui dviem mėnesiams su siuntimu paštomatu parduodavau už 8,5 euro, dabar tai kainuoja 10,5 euro“, – aiškino G.Avižinaitė.

Vasarą vėsina ausis

Tiems, kam parduoda triušį, veisėja įduoda sąrašą, ką įsigyti, kad augintinio maiste nebūtų nieko per daug ir per mažai.

Pašnekovė pastebi, kad kai kurie pardavėjai siūlo skanukų, spalvotų vitaminų, tačiau, kaip teigia G.Avižinaitė, triušis – labai jautrus gyvūnas, todėl bet kas jam netinka. O kalbant apie maistą įvertinti, ar ketinate pirkti reikiamą daiktą, padeda klausimas: ar to galima rasti gamtoje? Jei ne, vadinasi, triušiui to ir nereikia.

Dar vienas veisėjos patarimas: triušis lengviau ištveria šaltį nei karštį. Kai šalta, svarbiausia, kad neužšaltų vanduo, nes triušis visada turi gerti, o štai vasarą tenka pavargti – kai temperatūra aukštesnė, Greta ir triušių ausis šaltu vandeniu drėkina, ir šaltus plastikinius butelius deda, kad jie atsivėsintų. Todėl išvykdami iš namų nepalikite augintinio ant tiesioginės saulės, kitą kartą gali būti verta praverti langą.

Parduotuvėje – įprasti srautai

Zoologijos prekių parduotuvių tinklo „Kika“ atstovė Karolina Tuminauskaitė portalui lrytas.lt minėjo, kad pas juos didesnio intensyvumo parduodat gyvūnus prieš šventes nejuntama.

„Ir dėl to džiaugiamės. Tai parodo, kad mūsų klientai sąmoningi ir gyvūnų nėra linkę pirkti vedami emocijų, impulsyviai. Tad ir dėl grąžinimo problemų nekyla“, – kalbėjo K.Tuminauskaitė.

Anot jos, parduotuvių tinklas nuolat kalba apie gyvūno auginimą, priežiūrą, apie tai, kiek jam reikia skirti savo laiko ir lėšų. Tai daroma tam, kad žmogus galėtų realiai įvertinti savo situaciją, būtų pasirengęs ir tvirtai apsisprendęs įsigyti gyvūną.

Brangiausiai kainuoja narvas

Triušiai – žaismingi, aktyvūs ir smalsūs augintiniai, reikalaujantys sąlyginai nemažai priežiūros ir šeimininkų kantrybės. Tam, kad į naujus namus atvykęs augintinis jaustųsi saugiai, patogiai bei patirtų kuo mažiau streso, parduotuvės „PetCity“, esančios prekybos centre „Europa“, direktorė Jovilė Jasiukaitienė, rekomenduoja įsigyti tinkamo dydžio narvą. Jis turėtų būti 1–1,5 m ilgio. Narvas, anot pašnekovės, pirmosiomis savaitėmis naujuose namuose gyvūnui taps saugiu prieglobsčiu.

Išsirinkus narvą, svarbu jame patogiai suplanuoti būsimą inventorių. J.Jasiukaitienė pataria: namelis narve taip pat turėtų būti erdvus, kad jame triušis galėtų saugiai pasislėpti.

„Triušio namas gali būti medžiaginis su stogeliu – augintiniui suteiks daugiau jaukumo, tačiau dėl praktiškumo rekomenduočiau rinktis natūralaus medžio: jis tvirtesnis, tuo pačiu triušis, grauždamas medinį narvą, pasidildins savo nuolat augančius dantis“, – kalbėjo parduotuvės direktorė.

Narvelyje taip pat privalo būti maisto ir vandens dubenėliai. Dauguma triušių augintojų renkasi pakabinamas gertuves, tačiau šie gyvūnai puikiai moka gerti ir iš įprastų dubenėlių. J.Jasiukaitienė atkreipia dėmesį: į narvą dedamas dubenėlis turėtų būti sunkus – molinis ar keramikinis, kad aktyvus gyvūnas jo neišverstų.

Jei nuspręsite vandeniui naudoti gertuvę, geriausia, jei ji bus pagaminta iš stiklinio talpos pagrindo. Tokia gertuvė patvaresnė, ją patogiau išvalyti.

Šieno talpykla kabinama narvo išorėje, triušiui patogiame aukštyje. Beje, dažniausiai šieno talpyklos būna parduodamos kartu su narvu.

„Nemažiau svarbu išsirinkti tinkamą kraiką. Jį siūlyčiau imti nedulkantį, mat triušių kvėpavimo sistema labai jautri, todėl kraiko dulkės gali sukelti kvėpavimo sistemos sutrikimų, ir minkštą, kad ant pėdučių neatsirastų nuospaudų. Tam tiks celiuliozinis kraikas.

Jei triušio šeimininkai turi nemažai kantrybės, įmanoma augintinį išmokyti gamtinius reikalus atlikti vienoje narvo zonoje. Tam reikėtų įrengti triušio tualetą. Paprastai jis būna kampinis ir taupantis vietą triušio narvelyje. Triušio tualetui patogiausia naudoti presuotą medžio granulių kraiką“, – kalbėjo J.Jasiukaitienė.

Periodiškai keičiant kraiką, narvą reikėtų profilaktiškai dezinfekuoti bekvapėmis graužikų narvų dezinfekcijai skirtomis priemonėmis.

Triušių priežiūrai taip pat reikės šukų ir nagų kirpimo žirklučių. Anot „PetCity“ parduotuvės direktorės, kaip ir daugumą kitų augintinių, triušius reikia šukuoti norint sumažinti kailio šėrimąsi. Tam ypač tinka guminės pirštinės tipo šukos.

Jei patys nedrįstate kirpti triušio nagų, to gali pamokyti veterinarijos gydytojas.

J.Jasiukaitienė skaičiuoja, kad vidutinės išlaidos įsigyjant inventorių triušiui gali siekti nuo 100 iki 200 eurų. Brangiausias – triušio narvas. Turėkite omenyje, kad kas mėnesį reikės gyvūno priežiūrai atseikėti dar apie 20–30 eurų. Tokios sumos pakaks, jei neteks lankytis pas veterinarijos gydytoją.

4–5 valandos laisvėje

„Įsigijus augintinį, tam, kad gyvūnas naujoje aplinkoje patirtų kuo mažiau streso ir greičiau apsiprastų, keletą dienų jį patarčiau laikyti tik narve.

Praėjus šiam laikui, kai triušis pradeda jaustis saugiau, stenkitės užmegzti ryšį. Tam puikiai tinka iš šeimininko rankų duodami natūralūs presuotų žolelių skanėstai“, – kalbėjo J.Jasiukaitienė ir pridūrė, kad mitybos pagrindą turėtų sudaryti šienas ir vanduo.

Šienas gali būti be priedų arba su pagardais, pavyzdžiui, džiovintomis kiaulpienėmis, kas, pašnekovės teigimu, itin aktualu šaltuoju metų periodu, kai augalijos nėra gausu. Racione taip pat turėtų būti ir sauso pašaro triušiams.

„Jį siūlyčiau rinktis atsižvelgiant į šiuos aspektus: triušio amžius – jaunų triušių pašaras praturtintas didesniu kiekiu baltymų; triušio aktyvumas – jei gyvūnas mažiau aktyvus arba turi antsvorio, rekomenduotina rinktis dietinį pašarą, į kurio sudėtį įeina mažesnis kiekis angliavandenių; triušio išrankumą maistui: jei iš duodamo pašaro mišinio gyvūnas išsirenka tik tai, ką labiausiai mėgsta, tikėtina, kad augintinio mityba taps mažiau pilnavertė, ims trūkti maistinių medžiagų, todėl geriausias sprendimas būtų rinktis granuliuotą pašarą“, – patarė pašnekovė.

Mitybos paįvairinimui galima įtraukti daržovių, tarime, morkų ar cukinijų, žolinių augalų (kiaulpienės, dobilai). Vaisiai turėtų sudaryti itin mažą dalį raciono – jų reikėtų duoti vos vieną du kartus per mėnesį.

Nuolat augančių triušio dantų priežiūrai tinkamas šienas, medžio šakelės, ypač – obels. Tik prieš tai jas būtina gerai išdžiovinti.

Kadangi šie gyvūnai jautriai reaguoja į stresą, būtina užtikrinti, kad aplinka, kurioje jie gyvens, bus rami ir saugi. Triušio narvą derėtų pastatyti kuo toliau nuo triukšmo šaltinių, skersvėjų. Kadangi tai – aktyvus ir smalsus gyvūnas, patariama bent 4–5 valandas per dieną leisti jam laisvai pabėgioti po namus. Tačiau dėl saugumo triušį reikėtų nuolat stebėti. Užimtumui paįvairinti tinka įvairūs mediniai graužikams skirti žaislai.

Be kita ko, J.Jasiukaitienė gyvūno sveikatai palaikyti siūlo periodiškai lankytis profilaktinėms apžiūrioms pas veterinarijos gydytojus ir atlikti vakcinaciją nuo užkrečiamųjų ligų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.