Lietuvos eksportuotojai skundėsi dėl muitinės blokavimo, teigdami, kad šalies duomenys buvo iš esmės ištrinti iš Kinijos muitinės portalo, todėl jie negalėjo įvykdyti eksporto užsakymų.
Tada ES pati pradėjo tyrimą ir sausio mėnesį iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) prieš Pekiną, kaltindama jį ekonominiu spaudimu vienai iš mažiausių valstybių narių.
Kitą mėnesį Kinija oficialiai uždraudė lietuviškus jautienos, pieno ir alkoholio produktus, teigdama, kad kyla problemų dėl atitikties reikalavimams ir etikečių klastojimo.
Pradinės konsultacijos prieš PPO ieškinį buvo baigtos praėjusį mėnesį, tačiau ES šaltiniai teigė, kad blokas tebėra nepatenkintas Pekino atsakymu.
„ES gali patvirtinti, kad kovo viduryje vyko PPO konsultacijos su Kinija dėl ginčų sprendimo, per kurias ES pateikė keletą klausimų dėl priemonių, kurių ėmėsi Kinija. Mes vis dar nagrinėjame išsamius Kinijos atsakymus ir tuo remdamiesi nuspręsime dėl tolesnių veiksmų“, – sakė ES prekybos atstovė spaudai Miriam Garcia Ferrer.
Tačiau kovo mėnesio duomenimis, Lietuvos siuntų į žemyninę Kiniją apimtys šiek tiek padidėjo. Sąrašo viršuje buvo vario ir cinko lydiniai bei lazeriai, o Kinijos muitinė leido į uostą įvežti kai kurias tokias prekes, jei vietos gamintojai paštu kreipėsi dėl specialaus importo leidimo, rodo Lietuvos verslo duomenys.
„Kai kurie Kinijos gamintojams labai svarbūs įrenginiai ir mašinos vėl keliauja į Kiniją tiesiogiai, bet tik su Kinijos gamintojų laišku su paaiškinimu, kad prekės yra gyvybiškai svarbios gamybai“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ginčas dėl Lietuvos buvo viena iš kelių pretenzijų, kurias ES vadovai pareiškė savo kolegoms iš Kinijos per anksčiau šį mėnesį vykusį įtemptą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, be to, dominavo Rusijos invazija į Ukrainą ir tariama Pekino parama Maskvai.
„Kinija privalo nutraukti nepagrįstas prekybos priemones Lietuvai, kuriomis pažeidžiamos PPO taisyklės ir trikdoma ES vidaus rinka. Kol ji to nepadarys, savo bylą nagrinėsime PPO“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tikimasi, kad šiam klausimui bus skiriama daug dėmesio kitame ES ir Kinijos aukšto lygio prekybos ir ekonomikos dialoge, kuris vyksta kas dvejus metus birželio mėnesiais.
Tuo tarpu ES ir JAV pareigūnai šią savaitę Briuselyje susitinka aptarti bendrų nusiskundimų Pekinu; deryboms vadovaus jų diplomatai Nr. 2 Stefano Sannino ir Wendy Sherman.
Po to gegužės mėnesį Paryžiuje vyks Prekybos ir technologijų tarybos – ES ir JAV aljanso, siekiančio kovoti su Pekino poveikiu, – susitikimas.
Bus aptariami tokie klausimai kaip eksporto kontrolė ir tiekimo grandinės solidarumas, tačiau delegatai taip pat gali pradėti svarstyti naujus klausimus, pavyzdžiui, Europos bendrovių išvykstamųjų investicijų Kinijoje patikrą, sakė Berlyne įsikūrusios ekonomikos konsultacijų bendrovės „Rhodium Group“ Europos ir Kinijos analitikas Noah Barkin.
„Tai idėja, kurią aukštesni Bideno Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnai ir Kongreso nariai kelia Kinijos atžvilgiu“, – savo mėnesiniame naujienlaiškyje rašė N.Barkinas.
„Prieš kelis mėnesius Europos sostinėse tai buvo atmesta kaip kraštutinė Amerikos idėja. Tai gali pasikeisti.“
„Pasitikėjimas transatlantiniu suartėjimu Kinijos klausimu pasiekė aukščiausią lygį“, – pridūrė jis.
Europos įmonės, nusivylusios politinės rizikos gausa ir nesibaigiančia Pekino „nulinės COVID-19“ strategija, vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti savo priklausomybę nuo ekonominės supervalstybės.
„Vis labiau aiškėja, kad reikia skubiai diversifikuoti mūsų tarptautinius ryšius, kad sumažintume pažeidžiamumą“, – sakė Vokietijos pramonės federacijos valdybos narys Volfgangas Niedermarkas.
„Kinijos žmonių labui ir tarptautinių prekybos santykių labui Kinijos vyriausybė turėtų nedelsdama ieškoti pasitraukimo iš nulinės COVID-19 politikos strategijos.“
