„Mes matome labai geras technines galimybes ir gerai organizuotą uostamiesčių infrastruktūrą, taip pat yra puikiai suderintas geležinkelis ir mes matome visas pajėgas, kad mes puikiai galėtume tą daryti (eksportuoti grūdus – BNS). Taip pat verslo pasiruošimas yra geras“, – antradienį po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku spaudos konferencijoje Vilniuje teigė M. Solskis.
„Mes eksportuodavome 5 mln. tonų grūdų iki karo per mėnesį. Šiais metais mes turėsime apie 50 mln. tonų grūdų, kuriuos mums reikės išvežti iš šalies. Mes matome, kad Klaipėda ir Latvijos uostai gali eksportuoti labai didelį kiekį“, – pridūrė jis.
Vis dėlto pagrindinė problema, pasak jo, išlieka geležinkelis tarp Ukrainos ir Baltijos šalių. M. Solskis tikisi, kad ji bus išspręsta.
„Siaura vieta yra geležinkelio kelias, per kurį tas krovinys turėtų patekti iki jūsų. Nes Ukrainoje kelio bėgiai yra platūs, Lenkijoje – siauresni, o Lietuvoje ir Latvijoje tokie pat, kaip pas mus Ukrainoje. Šiuo klausimu šių dviejų šalių geležinkeliai dabar dirba ir mes tikimės, kad bus techninių sprendimų“, – teigė M. Solskis.
Jo teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra likę 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Per Juodosios jūros uostus pernai kas mėnesį buvo išvežama po 5 mln. tonų, tuo metu šiemet kovą išvežta tik 200 tūkst. tonų.
„Balandį mūsų verslas eksportuos daugiau, nes tą mes darysime per Dunojų, taip pat Rumunijos Konstancos uostą, taip pat per Vengriją, Lenkiją. Net jei mes pasieksime 1 mln. tonų per mėnesį, tai yra iš tikrųjų labai mažai“, – kalbėjo M. Solskis.
Jo teigimu, Lenkijos uostai įprastai per metus eksportuoja 1 mln. tonų grūdų, o Konstanca liepą kraus Serbijos, Vengrijos ir Rumunijos ūkininkų produkciją: „Ir dėl to reikia ieškoti kitų galimybių“.
Pasak M. Solskio, Klaipėda, palyginti su Lenkijos ir Latvijos uostais, turi daugiausia galimybių padėti eksportuoti Ukrainos produkciją.
„Šiai dienai iš visų tų uostų Klaipėdos uostas turi tam daugiausia galimybių“, – sakė M. Solskis.
M. Solskis teigė, kad per Lietuvą planuojama gabenti ne tik grūdus, bet ir kitas žemės ūkio kultūras, anksčiau eksportuotas per Juodosios jūros uostus.
K. Navickas: Ukrainos grūdų eksportas per Klaipėdą netrukdytų Lietuvos žemdirbiams
Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportas per Klaipėdos uostą nesukeltų problemų Lietuvos žemdirbiams, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, Ukrainos eksportui būtų galima naudoti anksčiau trąšų krovai naudotą Klaipėdos uosto infrastruktūrą.
„Gerai yra tai, kad didžioji dalis infrastruktūros gali būti naudojama ta, kuri buvo naudojama trąšoms perkrauti, nes tai yra tas pats birusis krovinys. Dėl to mes čia nematome konflikto tarp Lietuvos būsimo derliaus ir Ukrainos“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė K. Navickas.
„Uostas pasirengęs ir uostui naudinga tokį krovinį turėti. Bėda yra (krovinių – BNS) atgabenimas sausumos transportu. Dėl to mes kalbamės ir kalbėsimės (...), kaip išspręsti tą klausimą dėl krovinių judėjimo į Lietuvą“, – pridūrė ministras.
Žemės ūkio ministro teigimu, netrukus vyksiančio bandomojo reiso iš Ukrainos į Lietuvą apimtis – 2 tūkst. tonų. Kada pajudės krovinys, pasak K. Navicko, turėtų būti patikslinta po Ukrainos žemės ūkio ministro ir Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikimo.
K. Navicko teigimu, svarstoma, kad dalis iš Ukrainos į Lietuvą atvyksiančių vagonų galėtų būti panaudota trąšų transportavimui į Ukrainą.
„Dalis Lietuvos gaminamų trąšų, tos pačios „Achemos“ arba „Lifosos“ keliavo į Ukrainą. Kai kurie sąstatai, kai galvojame apie logistiką, taip pat galvojame apie dalį konteinerių arba dalį vagonų, kad jie galėtų būti išnaudoti transportuoti trąšas į Ukrainą“, – teigė K. Navickas.
„Prieš karą uoste (Klaipėdos – BNS) buvo, jeigu neklystų, buvo gal 60 tūkst. tonų trąšų, skirtų Ukrainai, ir paskui jos buvo sustojusios“, – pridūrė ministras.
K. Navickas negalėjo atsakyti, per kurį Klaipėdos uosto terminalą būtų kraunami grūdai iš Ukrainos.
Spėjama, kad tai galėtų būti Birių krovinių terminalas, anksčiau krovęs „Belaruskalij“ trąšas – vasarį jų tranzitas per Lietuvą nutrauktas, nes sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.
Pagrindinis bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pernai BNS sakė, kad sustojus trąšų tranzitui įmonė būtų perorientuota krauti grūdus. Šiuo metu įmonės terminalas neveikia, jo darbuotojai atleidžiami.
