Pokyčių vis dar neregėt
Ant Gedimino kalno Vilniuje tylu. Metų pradžioje nuslinkusi nuošliauža jau sutvarkyta, daugiau – jokio bruzdesio. Tačiau užkulisiuose tvyro įtampa.
Maždaug prieš porą metų projektavimo ir konsultavimo įmonė „Hidroterra“ parengė Gedimino kalno tvarkybos 2020–2021 metais projektą.
Bet ar kas nors pastebėjo ant kalno pokyčius? Jų tiesiog nėra. Nes iki šiol valdininkai laikosi įsikibę savo tiesos, o įmonė santykius su jais aiškinasi teismuose.
Lėmė vadovų kaita?
Grunto drenažas ir automatinė kalno šlaitų laistymo sistema. Ant Gedimino kalno esančios gynybinės sienos pamatų sutvirtinimas, kad būtų apsaugotas nuo deformacijų, sutvirtinti Aukštutinės pilies bokšto pagrindai.
Šie svarbiausi darbai šiuo metu jau galėjo būti padaryti. Tačiau taip nenutiko.
„Kalnas griūva, projektas parengtas, tačiau atrodo, kad biurokratai viską valdo nepaisydami, kad situacija ekstremali“, – kartėlio neslėpė architektas ir projekto vadovas Rimas Grigas.
Jis yra vienas tų žmonių, kurie dirbo gelbėjant kalną liūčių ir nuošliaužų paženklintais 2017-aisiais. Taip pat jis rengė ir tolesnį kalno gelbėjimo projektą.
„Tuomet, kai 2017-aisiais šiaurės vakarų pusėje nuo kalno nuslinko milžiniška nuošliauža, rengėme tos vietos tvarkybos darbų projektą. Gavus leidimą buvo padaryta visa tai, kas numatyta.
Darbus vertino valstybinė komisija, valstybės auditas taip pat viską išnarstė, tikrino, ar nebuvo vagysčių.
Dabar reikia sutvarkyti pietrytinį kalno šlaitą. Teisės aktai nepasikeitė, užduotys – taip pat. Bet ėmė ir pasikeitė kalno savininko – Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) vadovai, o tada ir prasidėjo neaiškios pretenzijos.
Nors muziejaus sutartyje su projektuotojais buvo parašyta, kad darbams reikalingas tvarkybos leidimas, tuo pat metu imta reikalauti ir statybą leidžiančio dokumento“, – į praeitį grįžtelėjo architektas.
Galioja svarbus reglamentas
Ir R.Grigas, ir įmonės „Hidroterra“ vadovas Darius Kalesnykas kalbėjo tą patį – valdininkai verslą rėmė prie sienos, kad jis pažeistų teisės aktus.
Gedimino kalnas ir piliavietė, Kunigaikščių rūmai ir aplinkinė teritorija yra ypatinga vieta – valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.
Piliavietė patenka į Vilniaus miesto specialiojo režimo paveldosaugos planą, o Senamiestis yra saugomas UNESCO paveldas, todėl jame galioja ypač griežtas Paveldosaugos tvarkymo reglamentas.
Laikantis šio reglamento ir buvo parengti, suderinti projektai ir gauti leidimai kalno tvarkybos darbams, kuriuos išdavė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Projektavimo darbų sutartį „Hidroterra“ su muziejumi buvo sudariusi 2019 metų rugpjūtį. Jie buvo atliekami dviem etapais.
2020 metų lapkritį įmonė gavo leidimą tvarkyti labiausiai pažeistą Gedimino kalno dalį – pietrytinį šlaitą ir Kunigaikščių rūmus. Tai – vieta, kur šiemet ir buvo susiformavusi nuošliauža.
Kitas etapas būtų aprėpęs likusią kalno dalį. Atlikus Aukštutinės pilies bokšto, gynybinės sienos pagrindų tyrimus leidimas tvarkybos darbams buvo gautas pernai kovą.
Taigi tereikėjo paskelbti konkursą rangos darbams nupirkti, ir kalnas šiuo metu jau būtų sutvarkytas.
Suabejojo finansuotojas
Reikia ar nereikia statybų leidimo? Toks klausimas pirmiausia kilo Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA), kuri administruoja projektams skiriamus ES fondų pinigus.
Pasak D.Kalesnyko, būtent šiai agentūrai pirmiausia pasirodė, kad galbūt Kunigaikščių rūmų pamatams sustiprinti reikia specialaus leidimo. Tokia jos abejonė ir privertė projektuotojus pakartotinai išklausinėti visas institucijas, ar toks dokumentas išties reikalingas.
„Kažkoks nekvalifikuotas valdininkas išspinduliavo mintį, kad reikia statybų leidimo, o kai ėmė svilti munduras, nepanoro atsitraukti, – ironijos neslėpė architektas. – Mes, projektuotojai, privalome laikytis įstatymų.“
Vyrai klojo ant stalo argumentus. Tuomet, kai agentūros abejonių apsėstas LNM ėmė stabdyti 2020–2021 m. projektą, Kultūros paveldo departamentas raštu paliudijo, kad visi ant kalno numatyti darbai yra tvarkyba ir jokio statybos leidimo nereikia.
Galop pernai birželį KPD pateikė papildomą išvadą, kad atliktos ekspertizės ir išduoti leidimai Gedimino kalno tvarkybos darbams atlikti yra teisingi, o tokiems darbams statybą leidžiantys dokumentai apskritai neišduodami.
Tą patį, anot pašnekovų, patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri pritarė projektui.
Bet pasikeitę muziejaus vadovai toliau reikalavo sugrupuoti darbus į tvarkybos bei statybos ir išsirūpinti statybos leidimą.
„Hidroterra“ atsisakė tai padaryti ir pateikė muziejui 584 tūkst. eurų ieškinį reikalaudama sumokėti už atliktus projektavimo darbus.
„Be to, tik teisme sužinojome, kad CPVA pateiktame finansavimo apraše nurodyta, jog finansavimas buvo skirtas būtent kalno tvarkybai, iš viso apie 5 mln. eurų ES lėšų“, – užsiminė D.Kalesnykas.
Bando sukurti precedentą?
Pasak D.Kalesnyko, jeigu įmonė būtų suskirsčiusi darbus taip, kaip reikalauja valdininkai, ji neišvengiamai būtų pažeidusi Paveldosaugos tvarkymo reglamentą.
„Teisės aktai neturi išimčių – Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate negalima vykdyti statybos darbų, susijusių su vertingosiomis kultūros paveldo objekto savybėmis.
Todėl neįmanoma gauti ir statybą leidžiančio dokumento – Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė jį išduoti“, – sakė D.Kalesnykas.
Pasak pašnekovų, peršasi mintis, kad valdininkų reikalavimai skirti precedentui sukurti: kad vis dėlto yra galimi statybos darbai ten, kur galioja minėtas reglamentas, iš esmės Vilniaus senamiestyje.
„Tai yra Vilniaus pilių rezervatas. Stebėjau procesus, kai jis buvo kuriamas. Ir stebėjausi, kokie įtarūs tie paveldosaugininkai. Dabar suprantu, kad jie turėjo patirties ir žinojo, jog būtina sukalti teisės aktų kuoliukus, kad jokia statyba į šią teritoriją neprasiskverbtų“, – prisiminė R.Grigas.
Pozicijos – skirtingos
Pasak KPD atstovės Jūratės Mačiulienės, situacija, susijusi su Gedimino kalno tvarkyba, – komplikuota, nuomonės dėl leidimų – skirtingos.
„Procesas yra atsidūręs teisme, todėl KPD šiuo metu nuo komentarų susilaiko“, – sakė J.Mačiulienė.
Anot „Lietuvos rytą“ konsultavusių specialistų, tvarkybos darbų projektas yra daug sudėtingesis už statybos darbų projektą, nes vykdant juos reikalingi tik su paveldu dirbantys ir atitinkamą atestatą turintys specialistai. Mat prieš pradedant darbus būtina atlikti įvairius archeologinius bei paveldo tyrimus.
Nepaisant to, tvarkybos darbų projektas už statybos darbų projektą tėra brangesnis 5 proc. arba maždaug 140 tūkst. eurų.
Gavo vieną pasiūlymą
LNM šių metų kovo pradžioje paskelbė viešąjį pirkimą Gedimino kalno tvarkybos projektavimo darbams užbaigti. Pasiūlymus buvo galima pateikti iki balandžio 11 dienos. Konkursui buvo pateiktas vos vienas siūlymas, ir jis šiuo metu yra vertinamas.
„Ieškojome projektuotojo, pasiryžusio kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą ir gauti trūkstamą statybos leidimą.
Tai leistų pradėti darbus, turinčius iš esmės išspręsti Gedimino kalno stabilumo problemą“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino LNM laikinasis direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas.
Pasak jo, naujo projektuotojo ieškoma ankstesniam nesutikus pakoreguoti projekto darbus suklasifikuojant juos į tvarkybos ir statybos, kaip buvo nurodyta reguliuojančių institucijų išaiškinime.
„Sutartis su ankstesniu projektuotoju buvo nutraukta, o ginčas tarp muziejaus, kontroliuojančiųjų institucijų ir projektuotojo šiuo metu yra sprendžiamas teisme.
Vykdydamas darbus be šių leidimų muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir negalėtų pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis šiam projektui įgyvendinti“, – paaiškino V.Petrokas.
Svarbiausia – nepažeisti teisės aktų
Anastasija Moisejenkova
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė
„Į mus kreipėsi CPVA klausdama, ar projekte nurodytiems tvarkybos darbams apskritai reikia statybos leidimo. Išnagrinėjome pateiktą projektą ir nurodėme, kad, pagal Statybos įstatymą ir nacionalinį Kultūros paveldo apsaugos įstatymą, darbai, kurie nurodyti projekte, yra laikomi tvarkomaisiais statybos darbais.
Tai ne tas pat, kas tvarkomieji paveldosaugos darbai, todėl tvarkomiesiems privalu turėti statybos leidimą, kuris nurodytas Statybos įstatyme.
Ar sunku jį gauti? Statybos leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ant Gedimino kalno draudžiama nauja statyba ir galimi tik tvarkybos darbai, tad kokiu pagrindu savivaldybės administracija neišdavė leidimo, nežinau.
Mes vertinome situaciją pagal teisės aktų reikalavimus. Tvarkyba – tai nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas.
Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tai tvarkybos darbai, kurie atliekami pagal specialiąsias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą.
O tvarkomieji statybos darbai – tai statyba arba griovimas, kaip numato Statybos įstatymas, jie atliekami kultūros paveldo objekte, teritorijoje ar apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje.
Šiuo atveju būtų atliekamas kultūros paveldo objekto kapitalinis remontas – pamatų stiprinimas. Ir tam reikia leidimo. Jeigu darbai būtų atliekami be jo, tai būtų teisės aktų pažeidimas ir savavališka statyba.“
Vilniaus miesto savivaldybės pozicija
Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyris Kultūros ministerijai raštu suguldė teisės aktais grįstus argumentus dėl statybos darbų galimybės Vilniaus piliavietės teritorijoje.
Vienas jų – pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatus, tokio rezervato teritorija, joje esantys objektai ir kultūrinis kraštovaizdis saugomi, tvarkomi ir naudojami pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus dokumentus.
„Statybos įstatymo galiojimas Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje esančių objektų tvarkybai nėra nustatytas“, – teigiama rašte.
Kitas – Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas numato konservavimo režimą atitinkančios tvarkybos rūšis: techninius tyrimus, visų rūšių konservavimo darbus, priešavarinius (avarijos grėsmės pašalinimo) darbus, pritaikymo darbus, pavyzdžiui, ekspozicinių priemonių ir inžinerinių tinklų įrengimą.
„Konservavimo režimas taikomas tik Vilniaus pilių rezervate. Taigi joks kitas tvarkymo režimas nenumatytas ir, juo labiau tvarkomieji statybos darbai negali būti atliekami“, – patikino savivaldybė.
