Rusijos energetikos kompanija „Gazprom“ oficialiai paskelbė nutraukusi tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, nes šios šalys nesutiko sumokėti už dujas rubliais iki rusų nustatyto termino.
Bet nei Sofija, nei juolab Varšuva nepuolė į paniką. Jos jau mažiau ir nuo rusiškų dujų itin priklausomoje Vokietijoje.
Išeitys. Lenkija per metus suvartoja apie 22 mlrd. kubinių metrų dujų. Ši šalis yra pasistačiusi ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Svinouiscyje, kurio metinis pajėgumas – 5 mlrd. kubinių metrų. Likusias dujas kaimynai pirkdavo arba iš „Gazprom“, arba iš gretimų ES šalių, tačiau jos bet kuriuo atveju būdavo rusiškos.
Nepaisant tokios akivaizdžios priklausomybės, lenkai jau ne pirmą mėnesį tvirtina esantys pasirengę atsisakyti importo iš Rusijos.
Į pagalbą Varšuvai netrukus turėtų ateiti rusiškų dujų pirmoji visoje ES atsisakiusi Lietuva. Mat nuo gegužės mėnesio pradės veikti dujotiekis į Lenkiją, kuriuo iš Klaipėdos SGD terminalo per metus galima perpumpuoti iki 2 mlrd. kubinių metrų dujų.
Lenkai jau yra užsisakę SGD krovinių, kurie plauks į Klaipėdą. O likusią dujų dalį jiems turėtų parūpinti nauja tiekimo linija „Baltic Pipe“.
Šis dujotiekis turėtų būti baigtas rudenį, o juo per metus į Lenkiją iš Norvegijos per Daniją bus galima patiekti iki 10 mlrd. kubinių metrų dujų.
Panašiai ketina elgtis ir kita „Gazprom“ baudžiama šalis – Bulgarija. Jos metinis dujų poreikis siekia 3 mlrd. kubinių metrų ir beveik visos jos iki šiol buvo importuojamos iš Rusijos, išskyrus menką dalį, kurią tiekia Azerbaidžanas.
Bet Sofija viltis sieja su baigiamu tiesti dujotiekiu tarp Bulgarijos ir Graikijos. Jis turėtų pradėti veikti šįmet, o kaip tik tuo metu baigsis ilgalaikė bulgarų sutartis su „Gazprom“.
Atsargos. Lenkai ramūs dar ir dėl to, kad šiuo metu jų saugyklose dujų yra apsčiai – užpildymo lygis siekia net 76 proc. O juk didelės dalies jų nebereikia naudoti, nes baigėsi šaltasis sezonas.
Kur kas liūdnesnė padėtis kai kuriose kitose ES šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijoje, nors ši nesibaido mokėti rusams rubliais, kaip jie reikalauja, saugyklų užpildymo lygis siekia tik 19 proc., Austrijoje – 18 proc.
Daugiausia dujų ES suvartojančioje Vokietijoje saugyklos užpildytos 33,5 proc. Nors tai neatrodo daug, pernai ir anksčiau tokiu metu šis rodiklis buvo dar mažesnis. Be to, dar kovo viduryje jis siekė tik 24,2 proc. ir buvo mažiausias per 2021–2022 metus.
Vertinimai. Kol kas dujos vokiečiams yra tiekiamos dujotiekiu „Nord Stream 1“, bet jis, kaip rodo Lenkijos ir Bulgarijos likimas, gali būti prisuktas bet kada. Todėl vokiečiai jau derasi dėl tiekimo ir su Varšuva, ir su kitomis šalimis, taip pat yra nusprendę įsigyti bent tris SGD terminalus.
Lenkijoje apsilankęs Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas paskelbė, kad šalis jau visiškai priartėjusi prie ribos, kai taps nepriklausoma nuo rusiškos naftos.
„Priklausomybę nuo dujų irgi stengsimės kuo greičiau įveikti, nes tai buvo didžiulė klaida“, – pripažino ministras.
„Labai tikėtina, kad dabar ir kitos ES šalys, siekdamos užbėgti įvykiams už akių, suskubs atsisakyti rusiškų dujų, nes pati Rusija gali bet kada paskelbti, kad nutraukia joms dujų eksportą.
Juolab kad formali priežastis, kodėl Rusija nutraukė eksportą į Lenkiją, yra tai, kad pastaroji atsisakė už dujas mokėti rubliais, bet juk taip elgiasi visos ES šalys (išskyrus Vengriją).
Tad Rusija pjauna šaką, ant kurios pati sėdi, juolab kad Lenkija, kaip ir Lietuva, kuo puikiausiai išsivers be rusiškų dujų“, – teigė banko „Luminor“ ekonomistas Žydrūnas Mauricas.
Panašiai padėtį įvertino ir energetikos ekspertas Martynas Nagevičius: „Labai gerai. Rusija savo rankomis daro tai, ką iš tiesų turėtų daryti pati Europos Sąjunga.“
