Ekonomistas apie besiformuojančius debesis Lietuvos ekonomikoje: kas ir kodėl lėtins augimą Ekspertai apžvelgė ir padėtį pasaulyje

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.

BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
BVP tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, Remigijus Bielinskas

Apr 29, 2022, 9:52 AM, atnaujinta Apr 29, 2022, 10:47 AM

Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Gyventojų pasitikėjimo rodiklis nukrito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, lūkesčius slopino ir ketvirtį amžiaus nematytas infliacijos lygis bei karas Ukrainoje. Infliacija balandžio mėnesį pasiekė aukščiausią savo lygį nuo 1996 metų – šiuo metu kainos yra net 16,6 procento didesnės nei buvo prieš metus.

Tačiau nepaisant to, pirmąjį šių metų ketvirtį realios mažmeninės prekybos apimtys buvo 12,6 proc. didesnės nei prieš metus. Čia svarbu pabrėžti, kad ne tiek padidėjo gyventojų išleidžiama pinigų suma, o įsigyjamų prekių ir paslaugų kiekis. Kitaip sakant, net ir sparčiai kylant kainoms, gyventojai rado galimybių didinti vartojimo apsukas.

Prie to prisidėjo ir nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai, kurių jau beveik 50 tūkstančių, ir lietuvių į Ukrainą siunčiama parama. „Swedbank“ klientų kortelių duomenys rodo nuo karo pradžios išaugusias išlaidas, pavyzdžiui, vaistams ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms, kurių daug lietuviai išsiuntė ir tebesiunčia į Ukrainą.

Tačiau išaugo ir lietuvių išlaidos ne pirmojo būtinumo prekėms – gyventojai dažniau lankosi restoranuose, perka poilsines keliones, naudojasi grožio paslaugomis. Neatslūgo ir gyventojų noras įsigyti naują būstą, bei, atitinkamai, paklausa namų apyvokos prekėms ir elektronikai.

Vartojimo spurtas neturėtų labai stebinti – nereikėtų užmiršti, kad nuo metų pradžios labai padidėjo minimalus atlyginimas ir daugelis socialinių išmokų. Be to, daugelio gyventojų perkamąją galią amortizuos ir naujos antiinfliacinės priemonės, tai yra, dar didesnis minimalus atlyginimas, senatvės pensijos, energijos kainų kompensavimas ir kita.

Vis tik probleminių sričių pasaulyje matome vis daugiau. Mūsų regione labiausiai nerimą kelia Rusijos agresija bei išliekanti daugelio Europos valstybių energetinė priklausomybė nuo jos – šiame fronte šiemet dar galime sulaukti nemalonių netikėtumų. Lietuvai Rusija nėra itin svarbi nei kaip eksporto rinka, nei kaip žaliavų tiekėja, tačiau dėl karo ir taikomų sankcijų eksporto apimtys į daugelį Rytų rinkų sumažės.

Su rimtais iššūkiais susiduria ir antra didžiausia pasaulio ekonomika Kinija – jos augimą slopina šlubuojantis nekilnojamojo turto sektorius, bei, priešingai nei likusiame pasaulyje, nauji Covid-19 protrūkiai ir nemokšiškas jų valdymas. Bandymas suvaldyti viruso plėtrą itin griežtomis karantino priemonėmis dar labiau sutrikdo prekių tiekimą ir gali dar labiau paskatinti infliaciją.

Galiausiai, matome vėluojančius, bet vis labiau nerimaujančius ir sparčiau palūkanas kelti ketinančius centrinius bankus. Entuziastingi bandymai sustabdyti ilgokai ignoruotą infliaciją gali pasibaigti ne tik prislopinta paklausa ir lėtesniu kainų augimu, tačiau ir recesija. Tokia rizika tampa vis realesnė JAV. Perkaitusią JAV ekonomiką centrinis bankas bando stabdyti planuodamas pakelti palūkanų normas į aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų.

Europos centrinis bankas greičiausiai lazdos neperlenks, bet tikėtina, kad palūkanų normas jis pradės kelti jau šią vasarą. Galbūt centriniams bankams pavyks prislopinti perteklinę paklausą ir kainų augimą, nesukeliant recesijos, tačiau bet kuriuo atveju, itin spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis jau turbūt lieka praeityje.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pirmojo ketvirčio BVP rezultatai atitiko lūkesčius. Pasak jo, rezultatus lėmė pramonės, aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų, mažmeninės prekybos augimas, taip pat tai, kad pernai tuo pačiu laiku Lietuvoje buvo griežtas karantinas.

„Daug indikatorių rodė, kad pirmasis ketvirtis bus dar pakankamai stiprus, ypač lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kuomet turėjome griežtą karantiną. Ir mažmeninės prekybos augimas buvo spartus, ir tie mūsų pagrindiniai ekonominiai lokomotyvai – pramonė ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius – pokriziniu laikotarpiu sparčiai augo“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Pasižiūrėjus, kas 2020–2021-aisiais metais ir 2022-ųjų metų pirmąjį ketvirtį lėmė mūsų ekonomikos augimą, tai pagrindinis variklis yra pramonė. Nes pramonės sektorius pasinaudojo pasaulinėmis užstrigusiomis tiekimo grandinėmis ir dažnu atveju padidino savo rinkos dalį Vakarų Europoje“, – pridūrė analitikas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 3,2 proc. augimą pirmąjį ketvirtį, sako, kad optimistiškesni BVP rezultatai pasiekti „iš inercijos“.

„Kol kas turėjome tik vieno mėnesio Rusijos-Ukrainos karo poveikį ekonomikai, todėl kai kurie sektoriai dar nespėjo į tai sureaguoti, tarkim, pramonės gamyba kovo mėnesį išaugo 24,6 proc., nes įmonės dar nespėjo pajausti žaliavų trūkumo iš NVS regiono, pavyzdžiui, iš Rusijos. Kita vertus, vidaus vartojimas lėtėja – mažmeninės prekybos apimtys be degalų pardavimo vasarį buvo 13 proc., o kovą – tik 6 proc.“, – BNS sakė ekonomistas.

Vėliau šiemet BVP augimas sulėtės

N. Mačiulio manymu, likusią metų dalį galima tikėtis ūkio augimo sulėtėjimo, nors balandį tokių ženklų dar nesimatė, vartojimas Lietuvoje ir toliau išliko nemažas, nepaisant didesnės nei 16 proc. infliacijos.

„Būtų sunku tikėtis panašaus ekonomikos augimo, jis turėtų labai greitai sulėtėti, nors, pavyzdžiui, balandžio mėnesio mažmeninė prekyba pagal „Swedbank“ kortelių duomenis rodo, kad gyventojai nemažina vartojimo apsukų. Nepaisant rekordinės, didžiausios nuo 1996 metų, infliacijos mes matome, kad gyventojai randa galimybių įsigyti daugiau prekių ir paslaugų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto, anot jo, šalies ekonominius rodiklius gali pakoreguoti smunkančios eksporto apimtys.

„Kol kas neigiamų impulsų iš vidaus paklausos nėra, bet labai tikėtina, kad matysime daug kuklesnę paklausą eksporto rinkose tiek lietuviškų prekių, tiek paslaugų“, – pridūrė analitikas.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad toliau šiais metais BVP rodikliai turėtų mažėti – antrąjį ketvirtį jo augimas sulėtės iki 0,5 proc., o trečiąjį ketvirtį BVP apskritai gali tapti neigiamas.

„Aišku, dabar mūsų pramonei kils tam tikrų iššūkių. Mes tą konkurencinio pranašumo dalį išlaikome, (...) bet, kita vertus, ir mūsų grandinės užstrigs, nes mes iš Baltarusijos ir Rusijos arba per šias šalis pirkdavome nemažą dalį žaliavų. Tų įmonių yra nemažai, tai dabar joms galvos skausmas, kuo pakeisti tas tiekimo grandines. Aišku, ir kaina kyla, ir terminai ilgėja, taigi, mes trumpuoju laikotarpiu įsėsime į tą pačią valtį, kaip ir Vokietijos įmonės“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, mažmeninė prekyba vėlesniais mėnesiais, tikėtina, patirs nuosmukį.

„Įdomu bus tai, kad mažmeninės prekybos augimas bus neigiamas visus likusius metus, nes praėjusiais metais ji šoko balandžio mėnesį ir ypatingai gegužę – kiekvieną mėnesį parduodama buvo tiek, kiek per Kalėdas, nes po karantino žmonės daugiau pirko, buvo pozityvios nuotaikos, dar neturėjome aukštos infliacijos“, – sakė Ž. Mauricas.

A. Izgorodinas taip pat prognozuoja, kad geri pirmojo ketvirčio rezultatai nebus ilgalaikė tendencija tiek dėl duomenų palyginamosios bazės, tiek dėl ryškesnio karo Ukrainoje poveikio.

„Pirmojo ketvirčio BVP dar lyginome su labai žema baze – pernai pirmame ketvirtyje augimas siekė tik 1 proc., todėl realiai nelabai sunku buvo pasiekti dabartinį didėjimą, tačiau viskas pasikeis antrame ketvirtyje, nes pernai antrame ketvirtyje augimas siekė 8,6 proc., todėl situacija šiemet bus labiau komplikuota, nes eksportuojantys sektoriai jau susidurs su žaliavų trūkumu, taip pat pat turėsime didelę praėjusių metų augimo bazę“, – sakė ekonomistas.

„Neatmetu varianto, kad antrajame ketvirtyje BVP augimas sieks nulį“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc.

Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.