Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos verslo santykiai pasiekė rekordinių aukštumų – 2021-aisiais abiejų šalių tarpusavio prekybos apimtys pasiekė 2 mlrd. JAV dolerių, nors anksčiau jos neviršydavo ir milijardo dolerių.
Prie to daug prisidėjo ir Vilniaus PPAR, kurių iniciatyva glaudūs verslo su Ukraina santykiai palaikomi jau kone dešimtmetį. Tuomet buvo įkurta abiejų valstybių verslo taryba, kuriai dvi kadencijas vadovavo Vilniaus PPAR prezidentas Sigitas Leonavičius.
„Pradžia nebuvo lengva, tačiau vėliau reikalai kaip reikiant įsivažiavo. Jau ketvirtaisiais Verslo tarybos veiklos metais buvo surengta didžiulė konferencija, kurioje iš abiejų valstybių dalyvavo šimtų įmonių atstovai. Tą darbą toliau tęsia Vilniaus PPAR, juolab kad atsirado ir asmeniniai santykiai su Ukrainos verslo atstovais“, – pasakojo S.Leonavičius.
Parėmė verslo organizacijas
Šių santykių svarba ypač išryškėjo prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Tuomet Vilniaus PPAR suteikė paramą tiek Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungai, tiek Kijevo prekybos ir pramonės rūmams.
„Iš karto pamatėme, kas yra tikrieji mūsų draugai. Esu tikras, kad mes laimėsime būdami kartu. Mūsų šalių perspektyvos milžiniškos, o jų sieksime kartu su jumis – artimiausiais bičiuliais“, – sakė Kijevo prekybos ir pramonės rūmų Nikolajus Zasulskis.
Anot S.Leonavičiaus, parama Ukrainos verslo organizacijoms sunkiu metu buvo savaime suprantamas dalykas, kadangi reikia užtikrinti, kad jų veikla nenutrūktų.
Laukia daug galimybių
Kaip teletilto metu pasakojo Kijevo prekybos ir pramonės rūmų vadovas, šiuo metu Ukrainos sostinėje verslas pastebimai atsigauna, palyginti su kovo mėnesiu jo apimtys jau padvigubėjusios. Žinoma, nuostoliai yra milžiniški, ypač šalies rytuose bei šiaurėje.
Remiantis realiausiomis prognozėmis, Ukrainos ekonomika šiais metais turėtų susitraukti apie 30 procentų. Tačiau šios šalies verslininkai tikisi, kad po tokio šoko laukia pakilimo laikotarpis.
„Kiekviena krizė yra proga atsinaujinti. Taip, sugriautos gamyklos yra tikra tragedija. Tačiau dabar bent jau niekam nekyla klausimų, ar reikia atnaujinti cechus bei įrangą. Reikia, nes nieko nebėra, tačiau turėsime tai, kas bus moderniausia“, – sakė Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas Sergejus Prochorovas.
Kaip vieną iš galimų bendradarbiavimo būdų jis nurodė saulėgrąžų aliejaus verslą, nes šiame sektoriuje Ukraina yra pasaulinė lyderė.
„Mes turime apie 2 milijonus tonų šio aliejaus atsargų, o jo jau trūksta visoje Europoje. Per porą karo mėnesių pardavėme tik 24 tūkst. tonų. Todėl Lietuva galėtų pasiūlyti logistikos grandinę, gal ir išpilstymo paslaugas, kad augtų pardavimai kitose šalyse“, – pasakojo S.Prochorovas.
Šiuo metu jau ir vyriausybiniu lygiu tariamasi dėl galimybių eksportuoti Ukrainos produkciją, ypač grūdus, per Klaipėdos uostą. Tačiau dėl uždarytos sienos su Baltarusija čia laukia nemažai iššūkių – tektų krovinius gabenti per Lenkiją, o tam reikia keisti riedmenis dėl nevienodų bėgių parametrų.
„Infrastruktūros sprendinių reikėjo jau seniai, tačiau kol jų nėra, tenka verstis su tuo, ką turime. Prekių logistika yra labai svarbi, tačiau klausimų dėl naujosios trasos dar lieka. Tiesiog reikia greitų ir efektyvių sprendimų“, – teigė Vilniaus PPAR logistikos srities atstovas Tautginas Sankauskas.
Darbų Ukrainoje pakaks ilgam
Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Andrius Pulokas neslėpė, kad puikią pernykštę Lietuvos ir Ukrainos ekonominių santykių statistiką šiais metais pakeis smarkiai kuklesni skaičiai.
„Tačiau abiejų šalių verslo organizacijos dabar turi skatinti visą Europą pirkti ukrainietišką produkciją. Juk eksportas yra šalies ekonominės nepriklausomybės pagrindas. Todėl tikriausiai pirmą kartą gyvenime norėčiau paskatinti importą į savo valstybę, nes tai būtų naudinga abiem pusėms“, – sakė A.Pulokas.
Šiuo metu Ukrainoje jau parengtas šalies atstatymo po karo veiksmų planas, dabar ieškoma finansinių išteklių. Šiame procese daug gali prisidėti ir Lietuva.
„Mes, kaip valstybė, tikrai neturėsime galimybių atstatyti, tarkime, Charkovą ar Mariupolį. Tačiau kai kuriuose projektuose tikrai dalyvausime. Pavyzdžiui, dabar labai daug svarstoma apie laikinuosius namus su visais patogumais nuo karo nukentėjusiose vietovėse. Čia Lietuvos verslas galėtų labai svariai prisidėti.
Lietuvos verslui tikrai bus galimybių prisidėti atkuriant Ukrainą. Darbų pakaks visiems, todėl siūlau visiems susitelkti, – reziumavo Vilniaus PPAR prezidentas S.Leonavičius.
