I. Šimonytė: GIPL dujotiekis – itin reikšmingas įvykis geopolitiniame kontekste A. Duda: GIPL užkirs kelią Rusijos šantažui

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste.

I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Dujos.<br>Pixabay.com nuotr.
Dujos.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 5, 2022, 1:03 PM, atnaujinta May 5, 2022, 3:15 PM

„508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

„Rusijos ekonomika ir Kremliaus režimas yra priklausomas nuo pajamų, kurias gauna už energetikos išteklius – naftą ir dujas. Todėl bet koks šitų lėšų šaltinio sumažėjimas ar išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybes toliau finansuoti karą Ukrainoje“, – teigė I.Šimonytė.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis yra svarbus žingsnis, neleisiantis Rusijai šantažuoti valstybių dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiandien ši dujotiekio linija, ši jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, yra faktas tuo metu, kai Rusija dar kartą bandė mus šantažuoti dujų atžvilgiu“, – dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus sakė A.Duda.

Jis taip pat kalbėjo, kad Rusijos agresija Ukrainoje rodo, jog būtina numatyti reikšmingą atsaką į tokį elgesį, kuris sustabdytų Rusiją. Anot jo, dujų ir naftos ribojimas arba sustabdymas iš Rusijos yra svarbiausia diskusijos dalis.

„Per daugelį metų Rusija padarė Europos šalis priklausomas nuo savo gamtinių išteklių tiekimo, daugelį metų Europos Sąjungoje girdėjome kalbas, kad Rusija yra rimta verslo partnerė, girdėjome, kad Rusija yra patikima ir atsakinga partnerė, bet, deja, eilę metų negirdimi žodžiai, paaiškinantys, kas iš tikrųjų yra „Gazprom“, kad tai nėra normali įmonė, veikianti pagal laisvos rinkos taisykles, kaip Europa įpratusi“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

„Dėka šių investicijų mes užsitikriname sau alternatyvą, užtikriname, kad galime gauti tiekimo iš kitų krypčių, ne iš Rusijos“, – pridūrė A.Duda.

Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė, kad šis projektas – pirmiausia regiono saugumo ir nepriklausomybės nuo Rusijos dujų projektas. Jis taip pat teigė esantis įsitikinęs, kad Europos Sąjunga netrukus įves bendrą Rusijos naftos ir dujų embargą.

„Mes Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje palaikome Europos Sąjungos embargo Rusijos dujoms ir naftai idėją, tai geras dalykas, žinome, kad tai neįmanoma padaryti per vieną ar kitą dieną, bet matome, kad yra padaryta didžiulė pažanga.

Tikslas – nepriklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos. Ir mes būtume vieni iš pirmųjų ir galėtume rodyti savo pavyzdį kitiems, norime, kad tai būtų įmanoma. Esu įsitikinęs, kad netrukus bus įvestas bendras Rusijos naftos ir dujų embargas“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pradėjęs veikti magistralinis dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) yra pavyzdys, jog kai kurie energetikos projektai gali būti įgyvendinti greičiau nei planuojama. Jis dar kartą paragino Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa sujungti greičiau nei 2025-ųjų pabaigoje.

GIPL įrengimo pavyzdys rodo, kad jeigu mes norime ir turime tvirtą politinę valią, projektus mes galėtume įgyvendinti anksčiau nei tikimasi“, – žurnalistams po oficialios GIPL atidarymo ceremonijos Jauniūnuose netoli Vilniaus sakė G.Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, šis dujotiekis galėtų tapti pavyzdžiu greitesnei elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa.

„Tai geras pavyzdys sinchronizacijos projektui. Jis galėtų būti įgyvendintas netgi anksčiau nei tikimasi – galbūt jau 2024 metų pirmajame ketvirtyje. Žinoma, aš turiu galvoje ne „Harmony Link“ jungtį, bet „LitPol Link“ jungtį, kuri sukuria visas būtinas prielaidas daug anksčiau dirbti izoliuotu režimu“, – sakė G.Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad naujas dujotiekis didina regiono energetinę nepriklausomybę, tačiau tarptautinės jungtys yra tik dalis energetinio saugumo problemos sprendimo.

Šalies vadovo teigimu, būtina turėti visus įrengimus bei galimybes importuoti dujas iš kitų šalių nei Rusijos.

G.Nausėda pabrėžė, kad visas prielaidas regionui galutinai nutraukti ryšius su Rusija sukurs išplėtota dujų infrastruktūra, kurią papildys planuojami suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalai Estijoje ir Latvijoje.

„Manau, kad tai sukurs visas būtinas prielaidas, tiesiog pasakyti „gana – mes jau pasiruošę nutraukti visus ryšius su Rusijos dujų tiekėju „Gazprom“, – sakė G.Nausėda.

G.Nausėda jau ne kartą ragino susijungti su Europos tinklais, kartu atsijungiant nuo Rusijos ir Baltarusijos, kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas sinchronizavimo su Europos tinklais projektas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys anksčiau sakė, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo BRELL energetikos sistemos, kurioje yra Baltarusija ir Rusija, nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis.

Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Tačiau tam dar reikia atlikti būtinus bandymus, baigti statyti 200 MW bateriją bei nutiesti jūrinę jungtį „Harmony Link“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.