„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apie Ukrainos piliečių darbo paieškas Lietuvoje ir dažniausiai pasirenkamus darbus kalbėjo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
– 5 tūkst. iš dirbančių ukrainiečių darbą padėjo rasti Užimtumo tarnyba. Kokie darbai dažniausiai siūlomi?
– Užimtumo tarnyba šiai dienai dirba su beveik 9 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir šios dienos duomenimis jiems darbą norėtų pasiūlyti 505 darbdaviai, kurie yra bendrai užregistravę 4,5 laisvų darbo vietų. Į jas gali pretenduoti tiek lietuviai, tiek karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Daugiausia darbo skelbimų pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo bei prekybos srityje veiklą vykdančios įmonės.
Be abejo, didžioji dalis pasiūlymų yra kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbininkams. Didžiausios galimybės būtų dirbti biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, automobilių, autobusų, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais, virėjais, pagalbiniais darbininkais, siuvėjais, konditeriais, kepėjais, virtuvės pagalbininkais, prekybos ar statybos darbininkais.
Kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbininkus, tai laisvos vietos yra siūlomos mokytojams, inžineriams, vadybininkams, farmacininkams ir slaugytojams.
Kviečiasi pas save dirbti ne tik privatus sektorius, bet taip pat ir valstybinės, savivaldybių įstaigos: mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, universitetai.
Taip pat ir Užimtumo tarnyba, kurią aš šiandien atstovauju, yra priėmusi penkias ukrainietes. Taip jau nutiko, kad savo šalyje joms teko dirbti valstybinėje Užimtumo tarnyboje, taigi mums jų įgūdžiai yra neįkainojami. Jos pačios gavo darbą ir savo įgūdžius gali pritaikyti dirbant su savo šalies piliečiais.
– Jūs šiek tiek minėjote apie skaičius. Sakėte, kad eilėje laukia daugiau nei 9 tūkst. būtent Užimtumo tarnyboje registruotų ukrainiečių. Turėjote mintyje, kad yra ir daugiau norinčių įsidarbinti?
– Taip. Užimtumo tarnyboje yra registruoti apie 9 tūkst. asmenų. Kaip ir minėjote, 5 tūkst. jau bendradarbiauja su mumis. Bendrai kalbant apie darbingo amžiaus asmenis, kurie atvyko į Lietuvą, tai yra beveik pusė žmonių, kurie galėtų dirbti.
Dalis iš tų darbingo amžiaus asmenų, apie 6 tūkst., turi mažamečių vaikų, kuriuos ne visada gali palikti. Taip pat turime senjorų ir gerokai vyresnio amžiaus žmonių. Kalbant apie atvykusius ir potencialiai galinčius dirbti, manau, būtų galima sakyti, kad apie pusė jau įsidarbino.
– Tie, kurie jau yra įsidarbinę, kokius darbus jie pasirenka dirbti? Ar būna taip, kad sutinka su pirmu pasiūlymu ar vis dėlto dar paieško? Kaip atrodo visas tas procesas?
– Iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių nebuvo pirma misija rasti darbą – tai nėra darbo migrantai. Atvykę yra labai skirtingų išsilavinimo lygių, įvairių profesijų atstovai: vieni turi kvalifikaciją, kiti neturi. Kai kurie turi aukštą ir labai aukštą kvalifikaciją.
Be abejo, turbūt problema yra su aukštos kvalifikacijos specialistais. Kai tu dirbi rankomis, lietuvių kalbos barjeras nėra toks didelis, tačiau jeigu tu dirbi aukštesnės kvalifikacijos darbą, tai neišvengiamai turi sąveikauti su kolegomis, klientais ar potencialiais partneriais.
Kaip žinoma, labai maža dalis Ukrainos piliečių turi lietuvių kalbos įgūdžių, dalis nemoka ir rusų kalbos, kuri populiaresnė tarp Lietuvos darbdavių.
Taip pat svarbu ir laikas, kurio reikia kvalifikacijos pripažinimui. Yra profesijų, ypač medicinos srityje, kur neužtenka pasakymo, kad jūs gebate gydyti žmones. Reikia licencijos ir įsitikinti, kad tie įgūdžiai yra tinkami – tai užtrunka. Dalis žmonių mėgina ieškoti darbo pagal įgytą specialybę, tačiau dalis renkasi įsidarbinti greičiau į žemesnės kvalifikacijos darbo vietas.
Tarp mūsų registruotų ukrainiečių tikrai nemažai pageidautų dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, vairuotojais, virėjais. Tačiau yra ieškančių, pavyzdžiui, piloto, mokytojo, bendrosios praktikos slaugytojo ar grožio industrijos darbo.
Kalbant apie mūsų turimus klientus, jų teigimu, apie 40 proc. turi įgiję aukštąjį išsilavinimą. Deja, kalbant apie jau minėtus įsidarbinusiuosius, tik 10 proc. įsidarbina į aukštos kvalifikacijos darbus.
– Kalbėjote apie lietuvių kalbos, kvalifikacijos įrodymo barjerus, tai jie dažniau galioja aukštos kvalifikacijos specialybėms ir būtent tokiems žmonėms tenka susitaikyti su „žemesniu laipteliu“ ir ilgiau ieškoti darbo?
– Deja, taip.
– Jūs jau minėjote, kokių sričių įmonės siūlo ukrainiečiams. Kaip darbdaviai reaguoja į ieškančius darbo?
– Labai vieningai, nuo pat pirmos dienos, tikrai labai aktyviai kreipėsi ne tik pavieniai darbdaviai, bet ir asocijuotos darbdavių struktūros. Ir nebūtinai sakydami, kad mes turime darbą atvykusiems ukrainiečiams, bet kaip mes galime prisidėti prie tokios situacijos sprendimo ne tik duodant darbą, bet ir padedant optimizuoti procesus.
Kai kurie darbdaviai siūlo ir apgyvendinimą, padėti rasti daželį mažiems vaikams. Nuo pat pirmos dienos jaučiame aktyvų įsitraukimą.
– Pone Daruli, jūsų vertinimu, kokią įtaką ukrainiečiai turi Lietuvos darbo rinkai?
– Kadangi pas mus darbo rinka yra pakankamai nemaža – apie 1,3 mln. užimtų asmenų, – tai tie 10 tūkst. neturėtų iš esmės pakeisti darbo rinkos dinamikos. Turbūt klausimas būtų, į kurį atsakymo dar nėra, kiek iš Ukrainos piliečių planuotų likti Lietuvoje ir karui pasibaigus.
Dar niekas tokio tyrimo nedarė, todėl mes patys planuojame jį pasidaryti – būtų įdomu sužinoti jų nuomonę, kaip jie planuoja savo ateitį ir kiek iš jų sieja su Lietuva. Atrodo, kad karas tęsiasi jau dviem mėnesiais per ilgai ir daugumai ukrainiečių yra sunku priimti tokį sprendimą. Galvojame, ar etiška ir kada tai būtų galima padaryti.
